Alkoholiu svaiginasi net pusė šalies devintokų

Net 11 proc. penktų klasių mokinių per mėnesį vartojo tiek alkoholio, kad apsvaigo. Seime apklausos duomenis paviešinęs Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Jonas Varkalys sakė, kad septintoje klasėje tokių vaikų buvo 23 proc., devintokų dalis siekė 60 proc.

„Tai - problema, ir jos nespręsdami negalime tikėtis darnių, tvarkingų ir blaivių šeimų ateityje“, - pabrėžė parlamentaras.

Alkoholio prieinamumo mažinimas - amžiaus, nuo kada galima pirkti svaigalus, jų įsigijimo laiko ir akcizų ribojimas - J. Varkaliui atrodo veiksmingos priemonės, tačiau jos mažina tik pasiūlą.

„Blaivumo bus daugiau, jei mažės paklausa“, - įsitikinęs Seimo narys. Tačiau realybė tokia, kad „šiandien, statistiniais duomenimis, turime 2,8 mln. gyventojų, kurie suvartoja 25,3 mln. dekalitrų alaus“.

Priverstinio gydymo ar kitų prievartinių priemonių negana, kad būtų išspręsta nesaikingo alkoholio vartojimo problema. Tam reikia didžiulio švietėjiško darbo.

J. Varkalys Seime yra siūlęs įgyvendinti bandomąjį priklausomybių prevencijos ir mažinimo projektą Lietuvoje. „Pasiūlymas buvo atmestas. Bet labai džiaugiuosi, kad Plungės rajono savivaldybė taryboje patvirtino šią programą ir rado galimybę iš savo lėšų ją vykdyti“, - kalbėjo parlamentaras.

Pasak jo, programa - nuo vaikų švietimo darželiuose ir mokyklose iki priklausomų asmenų reintegracijos į visuomenę, darbo rinką.

„Manau, tokie veiksmai, kurių imasi konkrečios savivaldybės, įstaigos, įmonės, organizacijos, stiprina mūsų šeimas ir padeda kurti emociškai tvirtus mūsų ateities visuomenės piliečius“, - spaudos konferencijoje, skirtoje pristatyti tarptautinę konferenciją „Rūpestis dėl ateities visuomenės: demografija ir šeimos politika Baltijos ir Vidurio Europos šalyse“ sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys.

ELTA primena, kad 2016 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,4 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 199 tūkst. dekalitrų (5,5 proc.) mažiau nei 2015 m., vyno ir fermentuotų gėrimų - 5,2 mln. dekalitrų, 628 tūkst. dekalitrų (10,9 proc.) mažiau.

Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus 25,3 mln. dekalitrų, arba 1,5 mln. dekalitrų (5,6 proc.) mažiau nei 2015 m., skelbė Statistikos departamentas.

Jo duomenimis, kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudarė prekyba alkoholiniais gėrimais. 2016 m. mažose (1-3 darbuotojai) parduotuvėse ji siekė beveik 37 proc., kai kuriose kaimo parduotuvėse - 76 proc.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2016 m., palyginti su 2015 m., padidėjo 2,2 proc. Labiausiai pabrango viskis - 7,1 proc., vaisių ar uogų vynas - 4,4, trauktinės - 3,9, Lietuvoje pagaminta degtinė - 2,9, vermutas - 2,3, alus - 1,8 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2016 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2016 m. buvo pagaminta 1,09 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (5,8 proc.) mažiau nei 2015 m., 5,3 mln. dekalitrų fermentuotų gėrimų (7,9 proc.) daugiau nei 2015 m. Vynuogių vyno ir vermuto 2016 m. pagaminta 0,5 mln. dekalitrų, arba 9,9 proc. daugiau nei 2015 m., daugiausia pagaminta alaus - 30 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 3,5 proc.

2016 m., palyginti su 2015 m., labiausiai išaugo alaus importas ir eksportas - atitinkamai 8,9 ir 11,6 proc. Spiritinių gėrimų importas sumažėjo 6,1 proc., eksportas padidėjo 9,9 proc., vyno importas padidėjo 0,1, eksportas sumažėjo 2,4 proc., fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 40,7, eksportas padidėjo 5,4 proc.

ELTA