Alkoholio pardavimai šalyje mažėja, bet išvadas dėl vartojimo daryti per anksti

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skelbiami akcizų duomenys rodo, kad alkoholio pardavimai ir galbūt jo vartojimas Lietuvoje mažėja. Tačiau šios informacijos dar nepakanka patikimoms išvadoms, negalima įvertinti ir nelegalaus bei užsienyje įsigyjamo alkoholio įtakos, teigia apklausti rinkos dalyviai ir ekspertai.

„Pirmieji skaičiai, galimai rodantys alkoholio vartojimo mažėjimo tendenciją, nuteikia optimistiškai ir leidžia tikėtis, kad ilgalaikėje perspektyvoje pavyks su šia problema kovoti dar efektyviau. Vis tik dar yra ankstoka džiaugtis rezultatais ir juos vertinti. Tam, kad būtų galima pradėti daryti kokias nors išvadas, reikia atlikti detalesnę analizę, o ne tik pažiūrėti į vieną skaičių, galimai rodantį mažėjimą“, – sakė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Jos teigimu, reikia atsižvelgti ir į kitus faktorius ir priemones, kurios buvo priimtos siekiant sumažinti alkoholio vartojimą. Nuo praėjusių metų lapkričio draudžiama informuoti apie alkoholinių gėrimų kainų nuolaidas, organizuoti žaidimus, akcijas, konkursus ar loterijas, kurie skatintų įsigyti ar vartoti alkoholį.

„Viskas turi būti vertinama kompleksiškai, o ne kaip pavienės iniciatyvos ar idėjos. Tad nesinorėtų daryti per daug skubotų išvadų. Tam, kad būtų matomi realūs rezultatai, reikėtų, kad praeitų bent vieneri metai. Realiai, kokį konkrečiai efektą duos alkoholio akcizų padidinimas, bus galima matyti tik šių metų pabaigoje – kitų metų pradžioje“, - tvirtino L.Bušinskaitė-Šriubėnė.

SEB banko vyriausias analitikas Tadas Povilauskas taip pat sakė, kad VMI duomenys leidžia daryti preliminarias išvadas apie mažėjantį alkoholio vartojimą.

„Manau, kad Sveikatos apsaugos ministerijos tikslas mažinti alkoholio vartojimą yra vykdomas, tik, aišku, mes nežinome ir kol kas negalime įvertinti, kaip keičiasi šiaurės Lietuvos gyventų apsipirkimo Latvijoje apimtys, kokie pokyčiai vyksta pietvakarių Lietuvoje, kuri ribojasi su Lenkija. Faktas, kad prekyba užsienyje šiek tiek yra padidėjusi, tačiau, manau, bendroje sumoje vis dėlto turime tam tikrą (alkoholio vartojimo - BNS) minusiuką“, - teigė T.Povilauskas.

Pasak jo, dabar reikia stebėti antrojo pusmečio tendencijas ir sulaukti oficialių duomenų, kaip per metus pasikeitė alkoholio suvartojimas Lietuvoje.

„Nielsen“: mažmeninėje prekyboje alkoholio parduota mažiau

Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys patvirtina, jog gyventojai mažmeninės prekybos parduotuvėse alkoholinių gėrimų šiemet įsigijo mažiau. „Nielsen“ vertinimu, modernioje prekyboje parduotų alkoholinių gėrimų kiekis šiemet sumenko 11,8 proc., tačiau dėl išaugusių kainų parduotų gėrimų vertė eurais padidėjo 2,4 procento.

„Ir stipraus, ir silpno alkoholio pardavimų kiekis palyginamuoju metu krito panašiai - atitinkamai 11,6 proc. ir 12,6 proc., tačiau išaugę akcizai bei kainos rinkoje lėmė, kad silpno alkoholio pardavimų vertė pirmąjį pusmetį padidėjo 8,6 proc., kai tuo metu stipraus alkoholio pardavimų vertė smuktelėjo 0,5 proc.“, - komentare sakė „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.

Pasak jos, alaus, kuris sudaro didžiąją silpnųjų alkoholinių gėrimų dalį, pardavimai litrais šiemet sumenko 11,1 proc., tačiau parduoto alaus vertė eurais išaugo 9,2 procento. Tai lėmė sparčiai didėjusi šių gėrimų kaina - Statistikos departamento birželio mėnesio duomenimis, mažmeninė alaus kaina per metus išaugo 30,4 procento.

Mažmeninėje prekyboje parduoto vyno apimtys per šešis šių metų mėnesius sumenko 21 proc., o jo vertė eurais buvo mažesnė 6,8 procento.

„Šiemet pirmąjį pusmetį taip pat mažėjo degtinės, putojančio vyno bei brendžio pardavimų kiekis, tačiau mažesnė nei pernai pardavimų vertė fiksuota tik brendžio kategorijoje“, - teigė I.Lepp.

VMI duomenimis, iš akcizinių sandėlių per šešis šių metų mėnesius daugiau (14,4 proc.) įsigyta tik spiritinių gėrimų. Vyno iš akcizinių sandėlių pirmąjį pusmetį įsigyta 0,4 proc., tarpinių produktų, kurių kategorijai priskiriamas ir spirituotas vynas, - 3,4 proc., alaus - 14,3 proc. mažiau. Kovo-birželio mėnesiais, kaip jau buvo taikomi didesni akcizų tarifai, tarpinių alkoholio produktų įsigijimo apimtys iš akcizinių sandėlių sumenko 86,3 proc., spiritinių gėrimų - 56,5 proc., vyno - 53,6 proc., alaus - 12,9 procento.

L.Vilimas: gyventojų įpročiai per kelis mėnesius nesikeičia

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas nemano, jog alkoholio vartojimas šalyje būtų sumažėjęs. Anot jo, gyventojų vartojimo įpročiai taip greitai nesikeičia, todėl sumenkusius legalaus alkoholio pardavimus tikriausiai pakeitė nelegalūs gėrimai arba didesni užsienyje įsigyjamo alkoholio kiekiai.

Pasak L.Vilimo, dėl kovo mėnesį rekordiškai padidintų akcizų tarifų, metų pradžioje buvo sukauptos didelės šių gėrimų atsargos, todėl duomenys apie alkoholio vartojimą trumpajame laikotarpyje yra iškreipti. Tam tikras išvadas, anot jo, galima daryti vertinant VMI pateikiamus gegužės ir birželio mėnesių rezultatus.

„Jau gegužės mėnesio duomenys neramino, o birželis patvirtina tą pačią tragišką tendenciją - smukusius pardavimus visose alkoholinių gėrimų kategorijose. Akivaizdu, kad žmonės per kelis mėnesius nenustojo taip masiškai vartoti alkoholinių gėrimų, todėl galime spėti, kad jų įsigijimas vyksta kitose šalyse arba pereinama prie nelegalios produkcijos“, - BNS aiškino L.Vilimo.

Jo teigimu, tą geriausiai iliustruoja daugiau kaip 80 proc. sumenkę tarpinių produktų kategorijos, kuriai priskiriami patys pigiausi spirituoti vynai, pardavimai iš akcizinių sandėlių.

„Šios kategorijos gėrimų pirkėjams alternatyviu pasirinkimu gali būti tik pilstukas ir kiti įvairūs nelegaliai pagaminti, pigiausi gėrimai. Tai rodo vartojimo persiskirstymą, kuris neatsispindi VMI pateikiamoje statistikoje“, - pabrėžė L.Vilimas.

Todėl, anot jo, nors statistiškai gali atrodyti, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja, reikia sulaukti patikimesnių duomenų ir nedaryti skubotų išvadų.

„Lietuvos situacija, paskaičiavus kovo-birželio mėnesiais legaliai parduotą grynojo alkoholio kiekį vienam gyventojui, dabar turbūt yra geriausia visoje Europoje. Tačiau čia mes turime dilemą, kuo tikėti - ar tuo, kad alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje per mėnesį stebuklingai pasikeitė, ar tuo, kad statistika neatspindi realaus vaizdo“, - sakė L.Vilimas.

Pasak jo, skaičiuojama, kad pakeitus alkoholio mokesčius reali situacija pasimato maždaug po 6-9 mėnesių, todėl norint pamatyti, kokia yra tikra situacija, reikėtų palaukti vasaros pabaigos ir pirmų rudens mėnesių.

R.Apulskis: stipraus alkoholio rinka traukiasi dėl demografinių tendencijų

Pasak Legalaus verslo aljanso, kuriam priklauso ir stambūs stipraus alkoholio gamintojai bei importuotojai, prezidento Romo Apulskio, stipriųjų alkoholinių gėrimų rinka pirmąjį šių metų pusmetį traukėsi maždaug dešimtadaliu, o tam įtakos turėjo ir demografinės tendencijos.

„Po akcizų padidinimo rinkoje buvo lengvas chaosas, kainos labai ilgai nenusistovėjo, todėl vertinti pirmojo pusmečio rezultatus sunku. Mūsų vertinimu, stipriųjų gėrimų rinka pirmąjį pusmetį sumažėjo iki 10 proc. - drastiškų kritimų nebuvo, kaina šiame segmente tikrai nėra lemiamas pasirinkimo kriterijus“, - BNS sakė R.Apulskis.

Anot jo, mažėjant stipriųjų gėrimų pardavimams vidaus rinkoje, jų gamintojai vis labiau orientuojasi į eksportą.

„Apskritai, lietuvių alkoholio vartojimo įpročiai keičiasi, tiksliau keičiasi kartos - traukiasi stipriai girtuokliaujanti vyresnioji karta, o su jaunimu ateina, pavyzdžiui, vyno kultūra. Kalbant apie vyną, neprognozuojame, kad jo pardavimai kristų. Vyno rinka kasmet gana stabiliai auga po kelios procentus, manome, kad dėl kainos pokyčių čia niekas nesikeis“, - teigė R.Apulskis.

Pasak jo, pigių spirituotų vynų, kurių akcizas dabar yra toks pat kaip stipriųjų gėrimų, rinka turėtų iš viso išnykti.

„Šių gėrimų skoninės savybės yra labai abejotinos, jie buvo populiarūs tik dėl kainos, todėl didžiąją dalį jų turėtos rinkos dalį pasiims bambalinis alus, kuris tikriausiai išlošė daugiausiai. Galbūt kažkiek rinkos perims ir stiprieji gėrimai“, - sakė R.Apulskis.

Jis pripažino, kad dalis tokių gėrimų vartotojų, kurių perkamoji galia yra mažiausia, gali pereiti ir prie nelegalaus alkoholio vartojimo.

„Dėl visų tų draudimų nelegali alkoholio rinka, kuri pastaruosius penkerius metus krito, gali padidėti arba bent jau stabilizuotis. Kita vertus, Vyriausybė deklaruoja tikslą mažinti pajamų nelygybę, didinti mažiausiai uždirbančių žmonių pajamas, taip grąžindama šiems žmonėms ir galimybę įsigyti pabrangusio alkoholio“, - teigė R.Apulskis.

Alkoholio akcizų šiemet surinkta daugiau

Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį pajamų iš akcizų už etilo alkoholį ir kitus alkoholinius gėrimus buvo gauta 45,3 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. VMI pateikia duomenis apie deklaruojamus alkoholio akcizus - pirmąjį pusmetį jie taip pat yra didesni nei pernai sausį-birželį, tačiau kovo-balandžio mėnesių rezultatai atsilieka nuo atitinkamų 2016 metų mėnesių.

Pasak L.Vilimo, jei pastarųjų mėnesių tendencijos nepasikeis, dėl negaunamų pajamų neigiamą įtaką pajus tiek verslas, tiek valstybės biudžetas.

„Jei vasaros pabaigoje ir pirmais rudens mėnesiais tokios tendencijos išsilaikys, tai bus pats juodžiausias scenarijus. Mes kalbėsime apie dešimtis milijonų eurų netekčių į valstybės biudžetą, tikrai labai dideles negautas verslo sumas (...) Dėl to, kad žmonės alkoholį perka ne Lietuvos parduotuvėse, pralaimės visi“, - BNS tvirtino L.Vilimas.

„Aš tikiuosi, kad tokiu atveju prasidės diskusijos ir pamąstymai, kas buvo padaryta ne taip ir kaip šią situaciją būtų galima taisyti“, - pridūrė jis.

Finansų ministro Vilniaus Šapokos teigimu, daryti išvadas apie alkoholio akcizų surinkimo tendencijas dar anksti.

„Atsižvelgiant į tai, kad prieš padidinant akcizus alkoholinių gėrimų atsargos buvo sukauptos keliems mėnesiams į priekį, alkoholinių gėrimų rinkos tendencijos pradės ryškėti ne anksčiau kaip rugpjūtį – tada ir galėsime daryti tam tikras išvadas“, - BNS sakė V.Šapoka.

Problemų surenkant alkoholio akcizus neįžvelgė ir T.Povilauskas.

„Mažmeninė prekyba yra sumažėjusi, tuo metu padidėjęs akcizų surinkimas atitinka planus. Galima sakyti, kad Finansų ministerija ir VMI sėkmingai pasidarbavo prognozuodamos akcizų pajamas“, - BNS sakė T.Povilauskas.

Alkoholio prieinamumas kitąmet bus ribojamas dar griežčiau

Naujos alkoholio prieinamumo ribojimo priemonės įsigalios nuo 2018-ųjų pradžios - alkoholio įsigyti galės tik sulaukusieji 20-ies metų, bus draudžiama bet kokia alkoholio reklama, išskyrus alkoholio įmonių pavadinimus ir prekės ženklus. Taip pat trumpės prekybos alkoholiu laikas: darbo dienomis ir šeštadieniais jo bus galima įsigyti nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val., išskyrus viešojo maitinimo vietose pilstomą ar jose vartojamą alkoholį.

Kavinės, picerijos ar barai vasarą galės alkoholiu prekiauti lauke, iki 40 metrų nuo pastato. Nuo 2020-ųjų visuose masiniuose renginiuose bus galima prekiauti tik silpnu - iki 7,5 laipsnio - alkoholiu, tačiau bus draudžiama prekiauti alkoholiu paplūdimiuose.

„Sveikatos apsaugos ministerija yra gavusi Vyriausybės pavedimą iki 2018 metų gegužės parengti reikiamus teisės aktų projektus dėl specializuotų alkoholio parduotuvių steigimo Lietuvoje. Šiuo metu kaip tik vyksta viešosios konsultacijos dėl galimų sprendimo būdų, išsiųsti kvietimai įvairioms verslo organizacijoms, nevyriausybiniam sektoriui, bendruomenėms ir kitoms organizacijoms su prašymu teikti konkrečius pasiūlymus, kaip, jų manymu, galėtų atrodyti specializuotos parduotuvės mūsų šalyje“, - BNS sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja L.Bušinskaitė-Šriubėnė.

Pasak jos, Sveikatos apsaugos ministerija pasiūlymų laukia iki spalio 1 dienos, diskusijose dėl specializuotų parduotuvių taip pat ketinama konsultuotis su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, Ūkio ir Finansų ministerijomis, kitomis suinteresuotomis institucijomis.

Statistikos departamento duomenimis, vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 13,2 litrų absoliutaus (100 proc.) legalaus alkoholio - 0,8 litro mažiau nei 2015 metais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, alkoholio suvartojimas Lietuvoje siekia 16,3 litro vyresniam nei 15 metų gyventojui, tačiau į šį skaičių įtraukiamas ir nelegalus alkoholis.

BNS informacija

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.