Alkoholio draudimai smogs ir verslui, ir turizmui?

Nuo Naujųjų metų įsigaliojus draudimui prekiauti alkoholiniais gėrimais nestacionariuose statiniuose ir paviljonuose sulaukė neigiamos reakcijos. Ir nors turint vienkartinę licenciją silpnaisiais alkoholiniais gėrimais (iki 7,5 laipsnio stiprumo) bus galima prekiauti prekiauti mugėse ar masiniuose renginiuose, didžiausias galvos skausmas laukia pajūrio verslininkų.

Verslininkų atstovai neabejoja, kad verslas ras būdų draudimą apeiti. Tačiau jau dabar konstatuojama, kad dalis verslininkų šiltuoju sezonu neišvengiamai patirs nuostolių. Galvas kraipo ir turizmo atstovai, kurie jau dabar sulaukia nepatogių užsienio turistų klausimų.

Išimtis - masiniams renginiams

Praėjusių metų rugsėjį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga akcentavo, kad šalyje 61 proc. nuskendusių žmonių buvo neblaivūs. O štai Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis teigė, kad, 2018 metus palyginus su 2017 metais, pastebėtas alkoholinių psichozių (10,8 proc.), alkoholinio toksinio poveikio (5,4 proc.) ir alkoholinės priklausomybės atvejų (4 proc.) sumažėjimas.

Dar prieš Naujuosius metus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas išplatino pranešimą su paaiškinimu, kodėl buvo priimtas toks draudimas.

Teigiama, kad departamentas, atlikdamas Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų priežiūros funkciją, ne kartą yra gavęs iš gyventojų bendrijų, švietimo ir ugdymo įstaigų skundų apie šalia šių įstaigų ir gyvenamųjų namų veikiančių paviljonų daromus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.

Pridėta, kad, departamentui atlikus tyrimus, dažnu atveju skundai pasitvirtindavo.

„Departamentas tiki, kad šios Alkoholio kontrolės įstatymo normos įsigaliojimas ir įgyvendinimas turės teigiamos įtakos alkoholio prieinamumo mažinimo ir fiksuojamų prekybos alkoholiniais gėrimais pažeidimų prasme“, - rašoma oficialiame pranešime.

Tad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nestacionariuose statiniuose, tarp jų ir paviljonuose. Beje, nuo 2020 m. sausio 1 d. nebelieka sezoninių licencijų, suteikiančių teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu, rūšies.

Departamentas priminė, kad draudimai nepaveiks Lietuvos miestuose ir miesteliuose organizuojamų įvairių masinių renginių ir šventinių mugių (pavyzdžiui, prie miestų aikštėse įžiebtų kalėdinių eglučių), kuriose leidžiama prekiauti ir alkoholiniais gėrimais, kadangi tokių renginių metu turėtų būti išduodamos vienkartinės mažmeninės prekybos licencijos, suteikiančios teisę prekiauti alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos midumi ir natūralios fermentacijos sidru (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 laipsnio).

Nelygi konkurencija?

Melnragėje prie molo veikiančios nestacionarios kavinės „Ateik Ateik“ savininkai Guoda ir Rimvydas į naujus draudimus žvelgia skeptiškai. Jų manymu, tokios naujovės verslui ir turizmui atneš daugiau žalos nei naudos.

„Tema skaudi. Faktas, kad ši lietuvių alkoholio vartojimo problema slypi kitur, o ne viešuose baruose, restoranuose, kavinėse. Tai padarys daugiau žalos visam Lietuvos verslui ir turizmui. Žmonės stengiasi turizmą gaivinti, investuoja privačias lėšas.

Įstatymas turi spragų, atsiranda nelygi konkurencija - esame toliau nuo jūros, bet prekiauti alkoholiu negalime, o šalia esantys stacionarūs statiniai - gali. Įstatymas neatitinka jokios logikos. Turime taisyklę - girtam asmeniui alkoholio neparduoti, toleruojame tik saikingą alkoholio vartojimą.

Esame visiškai prieš tokias pataisas. Esame užaugę nepriklausomoje Lietuvoje, todėl toks draudimas mums atrodo nesuprantamas“, - teigė kavinės savininkai.

Pasak jų, svečiams jau dabar reikia aiškinti, kodėl kavinė negali prekiauti alkoholiu. Dėl to tiek kavinė, tiek jos darbuotojai kai kurių lankytojų lieka nesuprasti.

„Bet juk sprendimas priimtas ne mūsų noru. Pastebime, kad žmonės vis labiau renkasi nealkoholinius gėrimus ir tai yra puiku, tačiau manome, kad žmogaus teisė rinktis neturėtų būti apribota“, - pridėjo kavinės savininkai.

Draudimų nauda netiki ir Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka. Jis neslėpė, kad toks valdžios sprendimas nuvylė.

„Apie tai buvo jau daug kalbėta. Tai yra perteklinis sprendimas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas anksčiau gyrėsi, kad viskas skirta jauniems žmonėms, kurie dar nevartoja alkoholio. Tai - visiška nesąmonė.

Pasaulio praktika visiškai kita. Uždrausti terasoms prekiauti alkoholiniais gėrimais - visiškai nesuvokiamas dalykas. Terasos gali veikti prie stacionarių pastatų, o prie nestacionarių - negali. Šiame sprendime logikos nėra“, - stebėjosi R. Pranka.

Jis nedėjo daug vilčių, kad kažkas iš esmės pasikeis sulaukus Seimo rinkimų, kurie numatyti šių metų rudenį. Pasak jo, praktika rodo, kad dažniausiai įstatymai atgaline data nepriimami.

„Yra tam tikros politinės grupės, kurios tam prieštarauja. Klausant valdžios kartais susidaro įspūdis, kad viskas taikoma tik pajūriui.

Bet kokiu atveju yra galimybių verslininkui rasti būdų, kaip prekiauti alkoholiniais gėrimais.

Ypač pelningos vietos tikrai neužsidarys. Galbūt kiekvieną dieną organizuoti renginį?“ - retoriškai klausė R. Pranka.

Rudenį klausimą spręs Savivaldybė?

Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Jolanta Uptienė priminė, kad vienkartinės licencijos bus išduodamos renginiams iki 10 dienų.

Ji pridėjo, kad labiausiai nerimauja kai kurių pajūrio kavinių verslininkai. Nelikus sezoninių licencijų paplūdimiuose, su problemomis susidurs bent 12 vietų.

„Pajūrio kavinėms tikrai nerimo yra, bent jau šiam sezonui. Kai kurios savivaldybės laikosi kitos nuomonės. Seimui siuntėme savo siūlymus, kaip matome šią situaciją. Tokioms kavinėms licencijų prekiauti alkoholiniais gėrimais išduoti negalėsime, nebent kavinės organizuos vienkartinius renginius, muges“, - sakė J. Uptienė.

Jos teigimu, nuo lapkričio 1 d. turėtų įsigalioti pasikeitimai, kurie galimai suteiks teisę Savivaldybės tarybai spręsti, leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais paplūdimiuose ar uždrausti.

Kultūrinis šokas turistams

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė neabejoja, kad naujieji draudimai bus nesuprasti ne tik užsienio turistų, bet ir pačių lietuvių.

Pasak jos, jau ne vienerius metus užsienio turistams kelia nuostabą rugsėjo pirmoji, kuri neretai palydima komentaru: „Ar Lietuvos mokiniai daug geria?“

„Lauko kavinių apribojimas formuos analogišką nuomonę, tai bus nesuvokiama ir nesuprantama. Manau, kad panaši situacija susidarys ne tik senamiestyje, bet ir prie jūros. Pajūryje nestacionarioje kavinėje nebus galima prekiauti alkoholiu, o stacionarioje - bus galima. Manau, tai liks nesuprasta ne tik tarp užsieniečių, bet ir tarp pačių lietuvių„, - teigė R. Savickienė.

Ji priminė pasaulio praktiką - daugelyje šalių lauko kavinės egzistuoja, jose galima išgerti ir taurę vyno, ir bokalą alaus.

„Turbūt nuo to tikrai neatsiranda daugiau girtų. Tai priklauso nuo pačių žmonių. Pasakyti, kad įvaizdžiui tai pakenks, nedrįsčiau. Bet kad sukels nesuvokimą arba nesupratimą, kodėl tai vyksta, tai tikrai.

Paprastai užsienio turistams ir svečiams alkoholis nėra svarbus. Tai priklauso nuo kiekvieno asmeniškai. Pačioms kavinėms tikriausiai teks savo klientams viską išaiškinti. Nežinau, kokių rezultatų tikimasi, bet, mano supratimu, tai yra perteklinė priemonė. Kad nebūtų taip, jog žmonės pirks alkoholį parduotuvėje ir nešis į pajūrį„, - svarstė R. Savickienė.

Gėda prieš užsieniečius

Gintaras VAIČEKAUSKAS, Seimo narys
Kalėdinio vyno uždraudimas po Naujųjų - tai dar viena antialkoholinio vajaus nesąmonė. Šį kartą net bažnyčia krūptelėjo, kai paaiškėjo, kad nebus galima pilstyti gėrimo, panašaus į vyną. Nes, mano galva, 7,5 laipsnio - tai gėrimas, panašus į vyną. Tikri vynai, verti mūsų gerklių, prasideda nuo 11 ir baigiasi kažkur ties 14,5 laipsnio. Tai vynai, sunkiami iš lietuvių pamėgtų vynuogių ‘Primitivo’ ar čilietiški vynai.
Beje, grįžtant prie bažnyčios reikalų, tai ji vynu neprekiauja, bet žinant Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento aršumą, tai jos pareigūnai turėjo sekti situaciją, ar nebus koks nepilnametis vyno gurkštelėjęs, ir tada nubausti klieriką už nepilnamečių girdymą. Nes, na, toks supratimas.
O paklauskite, ką davė antialkoholinis vajus. Nieko, padėtis dar labiau pablogėjo. Vien girtų vairuotojų 2019 metais įkliuvo daugiau nei 8 000. Daug daugiau, negu ankstesniais metais. Neveikia antialkoholinis draudimų vajus. Šviesti žmones reikia, bet tai brangu. Auklėti vaikus reikia, bet nėra kam. Tai tada uždrauskime.
Visiška gėda prieš užsieniečius. Šalyje, kurioje vasaros sezonas trunka du mėnesius, nebus galima paplūdimyje išgerti alaus? Prie jūros alui - ne, prie eglės vynui - ne. Esmė žmogaus galvoje, kurioje draudimai veikia atvirkščiai.
Per daug metų įsitikinau, kad yra nedaug draudimų, kuriuos pateisinu - tai draudimas važiuoti neprisisegus saugos diržo ir girto vairavimas didesnio pavojingumo priemonės - automobilio.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.