„Alio, mama“: sukčiai tampa vis aktyvesni, bet šiemet išviliojo 1,5 mln. eurų mažiau nei pernai

Lietuvoje sukčiai tampa vis aktyvesni – policijos suvestinėse apie tokius nusikaltimus pranešama bene kasdien, o per pirmąjį šių metų pusmetį pradėta beveik 300 daugiau ikiteisminių tyrimų nei pernai.

Kita vertus, per šešis šių metų mėnesius sukčių išviliota suma maždaug 1,5 mln. eurų mažesnė nei 2024-ųjų pirmąjį pusmetį.

„Sukčiavimų daugėja pagrinde dėl sukčių aktyvumo, atsižvelgiant į tai, kad tai yra pelninga nusikalstama veika, tobulėja įrankiai nusikaltimams vykdyti, daugėja galimybių slėpti savo tapatybę“, – BNS sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) atstovė Jelena Sirgėdienė.

Pasak jos, tam įtakos turi ir „skaitmeninis progresas“.

„Atsirado daugiau elektroninių parduotuvių, gyventojai daugiau bendrauja naudojantis įvairiomis programėlėmis ir panašiai“, – teigė J. Sirgėdienė.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per pirmąjį 2023 metų pusmetį policija dėl sukčiavimo pradėjo 2055 ikiteisminius tyrimus, pernai per pirmą pusmetį – 2389, šiemet – 2654.

Tuo metu padaryta žala kiek sumenko – šiemet per pusmetį pavogta beveik 5 mln. 600 tūkst. eurų, o pernai – beveik 7 mln. eurų.

Pasak pareigūnės, tobulėja socialinės inžinerijos metodai: išnaudojama viešoje erdvėje esanti informacija, aktualijos, sukčiavimui panaudojama įvairi taktika – nuo baimės sukėlimo iki manipuliacijų patiklumu.

Valstybės kontrolės duomenimis, per visus 2024 metus Lietuvos gyventojai ir įmonės vien dėl elektroninių sukčiavimų prarado daugiau nei 17 mln. eurų.

Savo ruožtu Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras nurodo, kad realiai išvilioti bandyta dvigubai didesnę sumą – 35 mln. eurų.

„Alio, mama“

Policijos duomenimis, šiemet, kaip ir ankstesniais metais, populiariausiu pinigų išviliojimo būdu išlieka telefoninis sukčiavimas, taip pat dažnai pasitelkiamos suklastotos bankų ir įvairių institucijų svetainės, imituojamas investavimas.

Telefoninius sukčiavimus pareigūnai skirsto į du tipus. Pirmasis – kai apsimetama mobiliojo ryšio operatorių, bankų, policijos, „Google“ ar kitų įstaigų darbuotojais. Antrasis – kai apsimetama artimuoju ar jo atstovu dėl tariamos avarijos, kurioje nukentėjo žmonės. Pastarąjį būdą pareigūnai vadina „Alio, mama“. 

Anot pareigūnų, investiciniai sukčiai neapsiriboja tik vienkartiniu pinigų išviliojimu. Jie dažnai pratęsia apgaulę – pakartotinai susisiekia su nukentėjusiaisiais siūlydami tariamas pinigų išieškojimo ar sugrąžinimo paslaugas, kuriomis susiviliojus prarandama dar daugiau lėšų. 

Dar du populiarūs apgaudinėjimo būdai – romantinis sukčiavimas ir sukčiavimas apsimetant įmonės vadovais. 

Romantinis sukčiavimas dažniausiai būna nukreiptas prieš vyresnio amžiaus moteris, socialiniuose tinkluose ieškančias pažinčių. Sukčiai apsimeta tolimose šalyse esančiais gydytojais, aktoriais, aukšto rango kariškiais. Apgavikai susuka galvas meilės ištroškusioms moterims ir išvilioja iš jų pinigus.

Pareigūnai yra fiksavę atvejų, kai moterys pardavė savo namus, paėmė paskolas ir viską atidavė tariamiems mylimiesiems.

Įmonių vadovais apsimetantys sukčiai dažniausiai siunčia buhalterėms nurodymus pervesti pinigus į tariamų verslo partnerių sąskaitas.

„Kalbant apie fizinius asmenis, išviliojamos sumos kai kuriais atvejais siekė ir 100 tūkst. eurų, ypatingai tais atvejais, kai aukos buvo įkalbintos parduoti nekilnojamąjį turtą ir perduoti už jį gautas lėšas“, – sakė J. Sirgėdienė.

Viena didžiausių išviliotų sumų

Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad policininkais, bankų ir ir įvairių Lietuvos įstaigų darbuotojais apsimetantys sukčiai dažnai net nemoka lietuvių kalbos, šneka rusiškai. Tai vienas iš paprasčiausių būdų identifikuoti apgaulę. Vis tik net ir tokiais atvejais žmones patiki sukčiais.

Pasak Kriminalinės policijos biuro atstovės, šiemet fiksuota ir viena didžiausių išviliotų sumų Lietuvoje.

Įtariamasis, pasinaudodamas neteisėtomis pinigų grąžinimo schemomis iš tarptautinės bendrovės „Amazon“ išviliojo daugiau nei 2,5 mln. eurų.

Atliktų kratų ir poėmių metu pas vyrą ir jo galimus bendrininkus paimta beveik 5 mln. eurų vertės virtualios valiutos ir per 700 tūkst. eurų grynaisiais.

Bylos duomenimis, minėtas vyras susirašinėjimo platformoje „Telegram“ buvo sukūręs grupę, kurioje kartu su bendrininkais susitardavo atlikti prekių pirkimus iš „Amazon“.

Kuomet užsakytos prekės pasiekdavo „klientus“, jie, piktnaudžiaudami įsigytų prekių grąžinimo politikos taisyklėmis, pareikšdavo, kad jos neatkeliavo arba atkeliavo tik tuščia dėžė, tad pinigai būdavo grąžinami pirkėjui.

„Tai – beprecedentis sukčiavimo atvejis“, – teigė J. Sirgėdienė.

Ryšio blokavimas – vos keliuose kalėjimuose

Anot pareigūnų, dalis sukčių veikia iš įkalinimo įstaigų.

Kaip skelbia Valstybės kontrolė, šiuo metu kuriama bendra nacionalinė platforma, kurioje visos svarbiausios šalies institucijos turės pranešti apie įvykusius kibernetinius incidentus.

Šioje platformoje turėtų bendradarbiauti policija, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Tai leis greičiau identifikuoti grėsmes, koordinuotai reaguoti į incidentus ir užtikrinti efektyvesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą. 

Be to, siekiant išvengti sukčiavimų, vykdomų tiesiai iš įkalinimo įstaigų, pradėta modernizuoti ir kalėjimų vidaus infrastruktūra.

Tačiau, Valstybės kontrolės žiniomis, nė viena iš šių iniciatyvų kol kas nėra visiškai įgyvendinta.

„Telefoninio ryšio blokavimo sistemos jau yra įdiegtos keliuose kalėjimuose, kur jos apima po kelis sektorius. Tai leidžia žymiai sumažinti neteisėto ryšio naudojimo galimybes“, – BNS nurodė Kalėjimų tarnybos atstovė Renata Maldūnienė.

Pasak jos, pradėjus šį projektą buvo planuota diegti 2G, 3G ir 4G tinklų kontrolės sistemas, tačiau „dėl sparčios technologijų kaitos šiandien aktualiausia yra 4G ir 5G ryšio kontrolė“.

„Šiuo metu tarnyba vertina rinkos galimybes ir laukia patikimų techninių sprendimų, užtikrinančių visų aktualių ryšio technologijų kontrolę, įskaitant ir 5G“, – teigė R. Maldūnienė.