Algų personalui nepakėlusių gydymo įstaigų vadovai sako, kad dėl to spręs rudenį

Maždaug dviem dešimtims gydymo įstaigų neįvykdžius Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijos pakelti algas gydytojas ir slaugytojams, BNS kalbinti kelių tokių įstaigų vadovai aiškina tam neturį pinigų, bet žada, kad prie šio klausimo grįš rudenį.

Nuo liepos padidėjo gydymo paslaugų įkainiai ir SAM paskelbė, kad atlyginimai dirbantiesiems sveikatos priežiūroje turėtų kilti vidutiniškai 8 procentais: medikams – apie 115 eurų, slaugytojams – 58 eurais (neatskaičius mokesčių). Vis dėlto kai kurių įstaigų vadovai sako, kad balo padidinimas nepadengia algų kėlimo sąnaudų.

„Pinigai ateina pagal sutartis – jeigu mes suteikiame paslaugų, gauname lėšų, bet jeigu mažėja žmonių, mes tų lėšų nepaimame. Praeitais metais buvo lygiai tokios pat rekomendacijos – dar šviesios atminties ministras Juras Požela rekomendavo padidinti visiems 8 proc. atlyginimus. Mes tą padarėme, bet tai mums buvo didesnė našta nei gavome iš paslaugų, ir mes įlipome į minusą“, – BNS aiškino Druskininkų ligoninės direktorius Viktoras Meižis.

Anot jo, prie atlyginimų kėlimo klausimo bus grįžta rugsėjį.

„Jei pasižiūrėtume į praėjusių metų precedentą, kai paklausėme rekomendacijos, mums padidino įkainį apie 5,5 proc., pajamų gavome tik 4 proc. daugiau. Reikia tuos pinigus dar paimti. Čia nėra taip, kad paduoda, mes tik per paslaugas paimame lėšas. O jei žmonės neserga, kas tada? Mes galvojame, kad rugsėjo mėnesį matysime vaizdą, ką gauname, bus galima išvesti proporcijas, tada matysime“, – teigė V.Meižis.

Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ direktorius Kęstutis Speičys savo ruožtu sakė, kad dėl pernykščio algų didinimo šioje įstaigoje iki liepos fiksuotas neigiamas balansas.

„Mes galime pakelti, bet tada mane iš karto nuims, nes dvejus metus iš eilės įstaiga negali egzistuoti“, – BNS sakė K.Speičys, jo vadovaujamos įstaigos steigėjas yra pati ministerija.

Direktoriaus teigimu, sanatorijoje pajamos labai priklauso nuo sezono, todėl dėl algų bus sprendžiama paaiškėjus, kaip sekėsi vasarą.

„Mes vasarą turime labai daug pacientų, turime daug pajamų, o žiemą turime mažai pajamų, nors kaštai ne ką sumažėja: darbuotojams užmokestį reikia mokėti, o pacientų turime, grubiai kalbant, aštuonis kartus mažiau negu vasarą. (...) Mes kelsime, kai turėsime duomenis už vasaros sezoną“, – teigė K.Speičys.

Pasak sanatorijos vadovo, pernai įstaigos darbuotojams algos didėjo tris kartus. Gydytojų alga padidėjo 60–70 eurų, slaugytojo – apie 50 eurų.

„Du kartus didėjo minimali alga ir vieną kartą pakeltas balas, mūsų darbo užmokesčio fondas išaugo 250 tūkst. eurų“, – aiškino jis.

SAM savo ruožtu pareiškė, kad kai kurios gydymo įstaigos „savavališkai nedidina algų medikams ir slaugytojams“.

„Medikams ir slaugytojams darbo užmokestis turi didėti ir kitaip negali būti. Finansiškai tai pajusti jie turi rugpjūčio mėnesį, kai mokami atlyginimai už praeitą mėnesį. Tam yra sudarytos finansinės ir teisinės galimybės. Viskas priklauso tik nuo gydymo įstaigų vadovų ir labai dažnai nuo savivaldybių, kurios yra gydymo įstaigų dalininkai, noro. (...) Tie, kurie nedidina algų medikams, galima sakyti, stoja prieš savo sąžinę ir medikų bendruomenę“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Gintarė Šakalytė.

Siekiant didinti medikų atlyginimus, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo skirta 24,6 mln. eurų.

Praėjusiais metais vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis etatui Lietuvoje iki mokesčių siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus. 2017 metais pirmo pusmečio duomenimis, vidutinis gydytojų mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių siekė apie 1500 eurų, slaugytojų – 752 eurus.

BNS informacija
„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.