Algis Kriščiūnas: „Mintis, kad vakare eisiu į „skanų“ restoraną padeda sulaukti to vakaro“

Kai fotografo Algio Kriščiūno paklausiau, ar sutiktų pasikalbėti apie kulinarinius potyrius ir maistą, tikrai nesitikėjau iš jo teigiamo atsakymo! Fotografijos stovyklos, žurnalo rengimas, skrydžiai ir dukra Paula – dienotvarkė pilna išbandymų. Bet radęs fotografas, muzikantas A.Kriščiūnas meniu.lt skaitytojams pasakoja apie savo kulinarines patirtis.

Dar kol tarėmės dėl interviu, fotografas užsiminė, kad jis nelabai draugauja su virtuve, todėl šmaikštavo, kad virtuvėje jis sutaria su vienu prietaisu. „Virtuvėje man paklūsta tik virdulys – moku pasiruošti sau kavos „trys-viename“ ir arbatos iš pakelio. Taigi save vadinčiau aukščiausios kategorijos Virdulio Meistru“, - pradėjo A.Kriščiūnas.

Laimė turėti maisto arba apie sveiką greitą maistą

Na, net ir nemokant išsikepti prancūziško skrebučio galima mėgautis maistu. Juk gyvename puikiais laikais, kai panorėję, galime ragauti seilėtekį skatinantį maistą ir ne namuose.A.Kriščiūno klausiau, ar maistas gali jį padaryti laimingu? O gal jis tėra būtinybė išlikti? Pasak fotografo, skanus maistas gali praskaidrinti niūrią dieną: „O mintis, kad vakare eisiu į „skanų“ restoraną padeda sulaukti to vakaro.

Bet čia linksmoji dalis. O šiaip, maisto skanumas ir sudėtingumas nėra labai svarbus: skonio suvokimas susiformuoja – man kartais labai skanu tiesiog virta bulvė be nieko, arba ryžiai.

Aš dažnai jaučiuosi laimingas, kad maisto apskritai turiu. Nes galėjau gimti tokiame pasaulyje, kur jo trūksta kasdien. Mintis, kad ištraukiau laimingą bilietą mane visada stebina ir džiugina.“

Kiek anksčiau kalbintas kitas žinomas fotografas teigė, kad neretai pagrindiniu jo dienos maistu tampa degalinių užkandžiai ir sumuštiniai. Pasirodo, A.Kriščiūnas nėra išimtis iš taisyklės. „O, taip, dažnai tenka valgyti degalinėse ir pakelės kavinėse. Bet tai labai nesveika! Kiekvienąsyk sau pasižadu, kad geriau pasiimsiu vaisių ir riešutų, bet pamirštu ir viskas pasibaigia degalinės sausainiais. Galėčiau pirktis kokius sumuštinius ar dešrainius, bet gyvenimo suvedžiotas tapau vegetaru, o vegetariškųsumuštinių retai surasi. Be to, nevalgau svogūnų ir česnakų, taigi pasirinkimas artėja prie nulio.

Greitas maistas gali būti skirtingas: pavyzdžiui, mano pusryčiai irgi yra greitas maistas, nes tai avižų kruopos užpiltos avižų pienu ir dvi minutes pašildytos mikrobangėje. Juk tai greita! Tačiau man kažkodėl atrodo, kad visai sveika. Tai kol taip atrodo, šitaip ir maitinuosi. Būtų protinga ir į keliones pasiimti tokios košės – nebereikėtų valgyti tų figūrą gadinančių sausainių!“, - pasakojo A.Kriščiūnas.

Gaminantys vyrai ir maisto fotografija

Nors A.Kriščiūno foto objektyve dažniausiai šypsosi žmonės ar įamžinami kerintys gamtos vaizdai, pervertus žurnalus su jo nuotraukomis, galima pamatyti ir maisto inkliuzų. O ir socialinio tinklo paskyroje jis retokai, bet vis užsimena kažką apie maistą, o įrašą papildo foto kadru. Tad iš karto kyla klausimas – kokia jo nuomonė apie maisto fotografiją? Ar turinys lėkštėje taip pat gali būti toks pat patrauklus kaip ir žmogaus kūnas ar emocijos?

„Maisto fotografija yra atskira meno rūšis. Deja, nesu maisto menininkas, nes neturiu jokios kulinarinės ugnelės. O mada šitoje srityje visada ta pati – tai turi atrodyti skaniai, kad žiūrovui kuo labiau varvėtų seilės.

Kulinarija, kaip ir fotografija, menas. Visada stebiuosi, kaip jie tai sugeba? Ir nors pats neturiu jokio maistinio talento, bet pažįstu ir suprantu vyrus, mėgstančius triūsti virtuvėje ir laukiančius savaitgalio, kad galėtų paruošti šeimai ką nors ypatinga. Laimingos jų žmonos!

Mano gyvenime yra nuostabi moteris – Jurga Baltrukonytė, kuri moka ir mėgsta maistą gražiai patiekti – visaip dailiai išdėlioja agurkus, salotas ir pupas, net valgyti gaila. Labai estetiška! O aš esu iš kitos operos – skaniausiai valgau tiesiai iš puodo. Dažnai net nematau, ką valgau, nes tuo metu skaitau knygą. Ir pastebiu, kad jau baigta tik tada, kai šaukštas nieko nebepakabina. Siaubas!- pasipiktintų maisto gurmanai. Bet man labai patinka fotografuoti gražiai sudėliotą maistą – spalvos, formos ir kompozicija lėkštėje yra menas. Todėl sakau – dėliokite, kurkite, improvizuokite! O man tiks ir košės puodas“, - teigė jis.

Ispaniški akcentai namų virtuvėje ir socializuojanti kava

Jau keletą žiemų praleidę Kanarų salyne A.Kriščiūnas, J.Baltrukonytė ir jų dukra Paula į savo maisto racioną įsileidžia vietinius produktus. „Mūsų mitybos ypatumus lemia parduotuvės asortimentas. Čia valgome daugiau apelsinų, nes pigūs, Jurga kasdien daro daržovių troškinius – jie nuostabūs! Ir viskas pasidarė aštriau, kartais valgant net tenka atsikvėpti – toks tas ispaniškas motyvas. Labiausiai patinka vaisiai, daržovės ir riešutai. Kažkuo primenu jaučio ir voverės hibridą“,- meniu.lt pasakojo vyras.

Ir net apkeliavęs pusę pasaulio, fotografas renkasi valgyti tai, ką ir Lietuvoje: „Nes man svarbu tik nejausti alkio.“

Kūrėjų namuose puoselėjamos tradicijos, pasak A.Kriščiūno, labai kuklios. Jis pamini mylimosios Jurgos daržovių troškinius ir gimtadienio želė tortus, puoštus uogomis.

Kur valgyti – mieste ar namie – A.Kriščiūnui lengva sugalvoti: „Dažniausiai valgau namie, o mieste tik geriu kavą, nes pats nesugebu pasidaryti tokios skanios. Ir dar kavos gėrimas man yra socializacijos dalis – pamatau, kad aplink yra ir kitokių žmonių. Renkuosi valgyklą, kur gausiu skanios kavos ir ko nors be mėsos, svogūnų ir česnakų. Nelengva! Kažkodėl dauguma patiekalų yra būtent su šiais ingredientais. Laimei, yra desertai!“

Ar perskaitę šį interviu įsivaizduojate, kokį receptą pasiūlys fotografas, muzikantas Algis Kriščiūnas? Beje, jis siūlo net gi du!

Štai pirmasis: 100 ml karšto vandens užplikome Earl Grey arbatos pakelį, įpilame 50 ml avižų pieno. Geriame.

Ir antrasis: Avižų kruopas užpilame karštu avižų pienu, palaukiame dvi minutes. Valgome!