Aleksotas ir Žaliakalnis per liūtis nebeskęs: nutiesti lietaus nuotekų tinklai, atidarytos modernios paviršinių nuotekų valyklos

Aleksoto ir Žaliakalnio mikrorajonuose apie dvejus metus trukęs paviršinių nuotekų tinklų projektas pasiekė finišo tiesiąją – 59 gatvėse nutiesti 24 km naujų lietaus nuotekų tinklų, pastatyta 10 miestui labai reikšmingų nuotekų valymo įrenginių, Žaliakalnyje rekonstruotas beveik vienas kilometras paviršinių nuotekų tinklų.

Pastaraisiais metais Aleksoto ir Žaliakalnio mikrorajonuose iškritęs gausesnis lietus užtvindydavo gatves, pridarydavo rūpesčių gyventojams ir eismo dalyviams. „Atliktų darbų naudą pirmiausiai pajus šių rajonų gyventojai – pagerės paviršinių nuotekų tvarkymo sistemų būklė, sumažės ne tik išleidžiamų nevalytų paviršinių nuotekų kiekis į upes, bet ir avarijų nuotekų tinkluose skaičius. Prisidėsime ir prie žaliojo kurso įgyvendinimo tikslų, išvengsime kelių eismo trikdžių“, – apie sėkmingai įgyvendintą projektą kalbėjo „Kauno vandenų“ vadovas Ramūnas Šulskus.
Gatvių netvindys lietaus vanduo

Daugelis senųjų gelžbetoninių Aleksoto ir Žaliakalnio paviršinių nuotekų tinklų tarnavo apie 40 metų. Buvo susidėvėję ne tik patys tinklai, sutrupėjusios sandūros, vienur vamzdžiai per didelio diametro, kitur – per mažo, kas lemdavo menką pralaidumą – tinkluose kaupdavosi smėlis ir kitos nuosėdos, užsinešdavo lietaus surinktuvai. Be to, didėjant urbanizacijai, plečiantis teritorijoms, didėja ir paviršinių nuotekų kiekis, patenkantis į tinklus. Buvusi sistema nebuvo pajėgi tokio didelio kiekio vandens nukanalizuoti.

„Būtent dėl šių priežasčių liūčių metu patvinsta gatvės, susidėvėjusiose tinklų atkarpose įvyksta avarijos. Lietaus vanduo ardo gatves ir šaligatvius. Pratekėjęs pro susidėvėjusius vamzdžius vanduo išplauna gruntą, todėl atsiranda smegduobių“, – apie susidėvėjusių ir nepakankamai išvystytų paviršinių nuotekų tinklų padarinius kalbėjo „Kauno vandenų“ technikos direktorius Darius Gražys.

Įgyvendinant šį projektą, dalyje Žaliakalnio mikrorajono buvo klojami nauji paviršinių nuotekų tinklai, kai kur rekonstruoji senieji vamzdžiai. Aleksote buvo klojama nauja paviršinių nuotekų sistema tiek asfaltuotose, tiek žvyruotose gatvėse, kuriose įrengti specialūs trapai lietaus surinkimui. „Dabar gyventojams yra sudaryta galimybė savo lėšomis prisijungti iki sklypo ribos atvestus ir sumontuotus lietaus surinkimo šulinėlius. Kviečiame gyventojus kreiptis į „Kauno vandenis“ dėl prisijungimo sąlygų išdavimo, pasirengti projektą, atlikti tolimesnius prisijungimo darbus“, – sakė D. Gražys.

Į upelius ištekės švarus vanduo

Didžioji dalis Aleksote ir Žaliakalnyje išleidžiamų paviršinių nuotekų iki šiol mažai buvo valomos dėl valymo įrenginių trūkumo. Paviršinių nuotekų valymo įrenginius turi tik nedaugelis įmonių, kuriose surenkamos ne visos paviršinės nuotekos, o tik nedidelė jų dalis nuo taršiausių teritorijų vietų. Iki šiol mieste buvo valomos tik kai kurių pramonės įmonių, degalinių, autoservisų ir kitų smarkiai užterštų naftos produktais teritorijos. Neišvalytos nuotekos būdavo išleidžiamos į atvirus vandens telkinius: Amalės, Girstupio, Veršvos, Marvelės upelius, griovius, Nemuno ir Neries upes.

„Pats lietaus vanduo gamtai jokios žalos nedaro, tačiau nuprausdamas kelius, gatves ir pakeles, jis surenka daug aplinkos teršalų. Neišvalytas vanduo teršia gruntinį vandenį, kenkia augalų ir gyvūnų ekosistemoms. Prašome gyventojų lietaus paviršines nuotekas tvarkyti tvariai – kaupti rezervuaruose, panaudoti savo reikmėms. Likęs vanduo turi būti išvalytas ir tik tada išleidžiamas į vandens telkinius“, – teigia R. Šulskus.

Paviršinėms nuotekoms valyti per pastaruosius dvejus metus Kauno mieste buvo pastatyta net 10 modernių nuotekų valymo įrenginių. Didžiausias pagal pajėgumus įrenginys, kuris buvo statomas prie Neries dėl aukštai esančio gruntinio vandens, įrengtas Jonavos gatvėje. Šių įreginių našumas – 2400 l/s.

„Pastačius valymo įrenginius Aleksoto ir Žaliakalnio mikrorajonuose, į vandens telkinius bus išleidžiamas visus užterštumo reglamentus atitinkančios išvalytos paviršinės lietaus nuotekos“, – sakė R. Šulskus.
Kitų metų planai ir iššūkiai

Kitais metais „Kauno vandenys“ planuoja imtis kelių milijonų eurų vertės projekto – pagrindinio nuotekų diukerio rekonstrukcijos. „Per pagrindinį miesto nuotekų diukerį prateka 60 proc. visų nuotekų kertant Neries upę – nuo Jonavos gatvės į Panerių gatvę. Šis projektas pareikalaus ne tik didelių finansinių išlaidų, bet ir didelių rangovo pastangų, nes darbas upėje yra labai sudėtingas. Dainavos, Kalniečių ir Eigulių rajonų nuotekos jau teka sutvarkytu nuotekų kolektoriumi, beliko sutvarkyti diukerį“, – apie didžiausią kitų metų iššūkį kalbėjo ilgametis inžinierius D. Gražys.

Taip pat kitais metais yra numatyti tinklų rekonstrukcijos darbai Kauno rotušės aikštėje ir keturiose senamiesčio gatvėse. Šiuo metu vyksta tinklų projektavimo darbai.

Aleksoto ir Žaliakalnio paviršinių nuotekų tvarkymo renovacijai ir plėtrai buvo skirtos Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos, kurios siekė beveik 25 mln. Eur. Į šį projektą „Kauno vandenys“ investavo apie 5 mln. Eur.