Infliacijos ir palūkanų šokas labiausiai paveikė mažas pajamas gaunančius gyventojus

Rekordinės infliacijos ir palūkanų šoko pasekmes Baltijos šalių gyventojai jaučia iki šiol. Tiesa, situacija kiekvienoje šalyje gerokai skiriasi. Kaip ekonominiai iššūkiai praktiškai paveikė gyventojų kasdienybę ir kodėl geriausiai juos atlaikė Lietuvos vartotojai?

Vartojimo dinamika Baltijos regione – skirtinga. Stipriausią tarp visų Baltijos valstybių šiuo metu demonstruoja Lietuva. Bendros mažmeninės prekybos apimtys yra arti rekordinių ir stabiliai auga. Eurostato duomenys rodo, kad nuo žemiausios 2023 m. kovo mėnesį pasiektos ribos mažmeninės prekybos apimtys (6 mėn. slankusis vidurkis). Lietuvoje išaugo 5,7 proc.

Prasidėjus vartotojų perkamosios galios ir lūkesčių atsigavimui, galima pastebėti pirmus vartojimo atsigavimo požymius: žemiausią ribą 2023 m. gruodį pasiekęs maisto vartojimas nuo to laiko išaugo 4 proc., o ne maisto prekių pardavimai, žemiausią apyvartą fiksavę 2023 m. sausį, išaugo 6 proc. Šiuo metu fiksuojamas tolesnis gyventojų finansų būklės gerėjimas ir prasidėjęs bazinių palūkanų karpymas euro zonoje dar labiau palaiko Lietuvos vartojimo lygį.

Įdomu tai, kad vartojimo apimčių nuosmukis buvo didžiausias maisto prekių srityje, o ne maisto prekių – liko itin aukštame lygyje. Nuo piko 2021 m. rugpjūtį maisto vartojimas Lietuvoje nukrito 10 proc. ir yra toks kaip 2019 m. rugsėjį. Tai galėjo lemti panaikinti COVID-19 apribojimai ir jų sąlygotas maisto vartojimo nuosmukis. Vertinant maisto ir ne maisto prekių vartojimo dinamiką, galima spėti, kad infliacijos ir palūkanų šokas Lietuvoje labiausiai smogė mažas pajamas gaunantiems gyventojams, tai reiškia netolygų gyventojų perkamosios galios pasiskirstymą. Dalis gyventojų, nepaisant aukštų palūkanų ir infliacijos, nemažino netgi ne maisto prekių vartojimo, tačiau kitai daliai teko sumažinti savo išlaidas net maistui.

Latvijoje vartojimas – tarp stagnacijos ir atsigavimo

Latvijoje taip pat matome visai kitokią situaciją, nei būtų galima numatyti, prasidėjus infliacijos ir palūkanų šuoliui – čia bendrą vartojimo apimčių nuosmukį labiausiai lėmė maisto segmentas. Dažniausiai staigus kainų ir palūkanų šuolis labiausiai paveikia ne pirmo būtinumo vartojimą, tačiau šiuo atveju situacija kitokia: ne maisto prekių segmentas Lietuvoje ir Latvijoje gerai atlaikė palūkanų ir infliacijos spaudimą, tačiau stipriai susitraukė maisto prekių segmentas, tad galima daryti išvadą, kad infliacijos šuolis taip pat labiausiai paveikė žemas pajamas gaunančius vartotojus.

Latvijoje nuo piko 2021 m. lapkritį maisto vartojimas nukrito 12 proc. ir dabar yra mažiausias per 7 metus. Panašu, kad čia maisto vartojimo rodiklius nusmukdė ne tik pasibaigusi pandemija ir maisto vartojimo grįžimas į prieškovidinį lygį, bet ir infliacijos spaudimas mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Tuo pačiu Latvijoje ne maisto vartojimo apimtys vos 2 proc. atsilieka nuo 2023 m. vasarį pasiekto piko. Bet skaičiuojant bendrą mažmeninės prekybos apyvartą, jos apimtys Latvijoje rugpjūtį buvo mažiausios nuo 2023 m. rugsėjo – bendrą mažmeninę prekybą ir toliau smukdo maisto segmentas.

Trapios pozityvios žinios Estijai

Estijoje mažmeninės prekybos dinamika yra silpniausia Baltijos regione, skiriasi ir pati vartojimo nuosmukio struktūra: Estijoje mažėjo tiek maisto, tiek ir ne maisto prekių pardavimai. Maisto mažmeninė prekyba Estijoje yra dešimtadaliu mažesnė nei piko metu  2022 m. vasarį, o ne maisto – 19 proc. mažesnė nei piko metu 2022 m. balandį.

Taigi, skirtingai nuo Lietuvos ir Latvijos, kur ne maisto segmentas puikiai atlaikė infliacijos ir palūkanų spaudimą, Estijoje nukentėjo abu segmentai. Tam įtakos turėjo santykinai didesnis Estijos privataus sektoriaus įsiskolinimo lygis nei kitose Baltijos valstybėse. Estijoje gyventojų paskolų įsipareigojimai siekia 35 proc. BVP, kai Lietuvoje ir Latvijoje – atitinkamai 22 ir 18 proc. Santykinai didesnė Estijos vartotojų skola lėmė, kad pakilusios palūkanos santykinai labiau paveikė Estijos ne maisto vartojimo segmentą.

Tačiau pagaliau matome pozityvių naujienų – nors maisto pardavimai Estijoje toliau traukiasi, pradėjo stabilizuotis ne maisto mažmeninės prekybos apimtys, kam įtakos, tikėtina, turėjo prasidėjęs palūkanų karpymas euro zonoje. Visgi, Europos Komisijos duomenys rodo, kad Estijos vartotojų nuomonė apie jų finansų perspektyvas lieka labai žemo lygio, tad ne maisto vartojimo atsigavimas Estijoje artimiausiu metu tikriausiai bus labai lėtas. Be to, kol kas nėra maisto pardavimų stabilizavimosi, o tai rodo, kad gyventojų finansai lieka pažeidžiami.

Panašu, kad dėl aukštų Lietuvos vartotojų lūkesčių – Lietuvos vartotojų optimizmo lygis, įskaitant ir nuomonę apie finansų perspektyvas, yra vieni aukščiausių visoje ES – Lietuvoje ir toliau matysime mažmeninės prekybos sektoriaus atsigavimą. Latvijoje mažmeninės prekybos rinka artimiausiu metu greičiausiai toliau balansuos tarp stagnacijos ir nedidelio atsigavimo, o Estijoje galime tikėtis tolesnio laipsniško mažmeninės prekybos apimčių stabilizavimosi, tačiau yra rizika, kad jis pasibaigs, nes tiek Estijos mažmenininkų, tiek ir Estijos vartotojų lūkesčiai lieka itin trapūs.

Komentaro autorius – „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.