Aktualu tėvams: taisyklinga vaiko laikysena – lengvai ir paprastai

Statistikos duomenimis, problemų dėl stuburo šiandien turi apie 30 proc. vaikų iki 6 metų ir net 80 proc. mokinių. Kas antram vaikui nustatoma netaisyklinga laikysena. Toks įrašas, atsiradęs po kasmetinės sveikatos patikros moksleivio ambulatorinėjė kortelėje, gąsdina ir varo į neviltį daugelį tėvų.

Į klausimus atsako neuroklinikos „Empatija“ gydytoja reabilitologė Gintarė Vaitkienė.

–Kada gydytojas įrašo šią diagnozę?

– Sveikatos patikros metu gydytojas paprašo vaiko išsitiesti, sėdėti tiesiai. Jei vaikui jau nelabai pavyksta tai padaryti taisyklingai išliekant tiesiam, be kuprelės, labiau pakelto vieno peties, persukto dubens, tai jau įvardijama kaip netaisyklinga laikysena.

–Kokios gali būti ilgalaikės netaisyklingos laikysenos pasekmės?

– Tai dažnai pirmiausia suvokiama kaip estetinė problema. Tačiau jau yra atlikta daug mokslinių tyrimų, įrodančių, kad netaisyklinga laikysena – tarsi grandininė reakcija, persiduodanti per visą žmogaus kūną ir galinti turėti pasekmių įvairioms organizmo sistemoms bei funkcijoms. Žmogaus nugara yra sudaryta iš sudėtingos raumenų, raiščių, stuburo slankstelių, diskų ir nervų struktūros. Kiekvienas iš šių elementų dirba kartu, kad padėtų mums funkcionuoti ir judėti. Raumenų-skeleto sistema nulemia ir vidaus organų padėtį. Galvos skausmai, svaigimas, mėšlungis, širdies ir nugaros skausmas, kvėpavimo sunkumas, organų persisukimas, nervų užspaudimas, kraujo apytakos sutrikimai – ir tai dar ne visas galimų pasekmių sąrašas.

–Kas bendro tarp žmogaus laikysenos ir sėkmės?

– Dar vienas ypač svarbus dalykas – tai, kad mūsų emocinė būsena irgi priklauso nuo laikysenos. Mokslininkai nustatė, kad laikysena yra susijusi su mūsų psichoemocine būsena ir netgi su sėkme. Pabandykite įsivaizduoti, kad sėdite susikūprinęs, nulenkęs galvą, nuleidęs pečius, padaręs nugarą apvalią, ir pabandykite pasakyti garsiai: „Man sekasi puikiai. Aš esu karalienė. Aš esu žvaigždė.“ Ar pavyks? Sunkiai...

Pabandykite atvirkštinį būdą – išsitieskite, išpūskite krūtinę į priekį, tiesiai laikykite galvą, žiūrėkite pašnekovui tiesiai į akis ir pasakykite: „Aš labai blogai jaučiuosi. Aš esu nelaimingas...“ Skambės labai nenatūraliai. Tai todėl, kad nuo mūsų laikysenos priklauso ir vidinė būsena.

Mūsų tikslas ­­– išugdyti sėkmingus, laimingus ir sveikus vaikus. Tai nereiškia, kad užtenka gerai išmokyti kalbų, matematikos ir kitų dalykų.

Istorija rodo, kad prieš kelis šimtus metų žmonės vaikus mokė tiesiai sėdėti, atsistoti, šokti, joti ant žirgo. Tokie buvo aukštuomenės vaikų auklėjimo pagrindai. Sunkiai galima būtų įsivaizduoti karaliaus rūmų damas ir didikus, šokančius neišsitiesus, susikūprinus ir pan. Šiandien, nepriklausomai nuo mūsų socialinio statuso, finansinių galimybių, mes galime mokyti savo vaikus būti pasitempusius, elegantiškus, pasitikinčius savimi.

–Kas mūsų laukia ateityje ir koks šios problemos mastas?

– Netaisyklinga laikysena šiais laikais – tai tarsi visuotinė kultūrinė problema, nes su tokia laikysena mes kasdien aplink matome ir mažus, ir suaugusius ar net save pačius. Sėdi vaikai, sukišę nosis į mobiliuosius, kompiuterius. Dabartis ­­– tai technologijų amžius. Kas gi su mumis atsitiks dar po 10 ar 30 metų, kai mes taip draugaujame su technologijomis? Kaip mes visą dieną laikome galvą, kaklą, pečius ir kaip tai mus gali paveikti per ilgą laikotarpį? Šiuolaikinė karta gyvena ir nueina miegoti socialiniuose tinkluose. Jeigu jaunimas turi telefoną ir internetą, tai naudojasi ir socialiniais tinklais. Jie tapo tiesiog neatsiejami vienas nuo kito.

Tyrimai rodo, kad „Facebook“ per savaitę pasiekia 97 proc. Z kartos žmonių. Ir tai nebepasikeis. Nereikia iš to daryti baubo. Nereikia vaikų atplėšinėti nuo telefono, planšečių – jie turi augti su naujausiomis technologijomis. Tačiau turi būti tam tikros taisyklės. Jei suaugęs žmogus teisingai jas pateikia, aiškiai parodo, kaip taisyklingai sėdėti prie kompiuterio, su telefonu, ir vaikas to laikysis, tai jam galima leisti visu tuo gėriu naudotis nežalojant sveikatos. Namie reikia nustatyti laiko tarpą, kai visi išmanieji įrenginiai „ilsisi“, o tėveliai su vaikais užsiima kita kiekvienam asmeniškai įdomia veikla. Be to, netgi atėmus iš vaikų telefonus ir įdavus knygą tai nereiškia, kad jie sėdės tiesiai...

–Kokiame amžiuje labiausiai formuojasi vaiko stuburas?

– Pirmasis vaikų augimo šuolis vyksta ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinukams, antrasis ­­– paauglystėje. Todėl turime formuoti vaikų taisyklingą laikyseną nuo mažumės, nes kūnui susiformavus atitaisyti netaisyklingą laikyseną yra labai sunku. Bloga laikysena – tai įprotis, kuris susiformuoja tikrai ne per kelis mėnesius.

–Kaip motyvuoti vaikus judėti, sportuoti?

– Taisyklingos laikysenos korekcijas galima daryti visada, nes taisyklingą laikyseną turime stengtis išlaikyti eidami, stovėdami, sėdėdami ir netgi gulėdami. Vaikai yra imlūs – jei mes juos mokome, jei stebime ir kontroliuojame, ar teisingai jie sėdi, tai laikui bėgant jiems susiformuos šis įgūdis, ir jie tai darys patys. Ką rodo suaugusieji, tą atkartoja vaikai. Tad pirmiausia pradėkime nuo savęs. Pats tikriausias, natūraliausias pavyzdys vaikams yra tėvai.

Būna, ateina mama su dukra į konsultaciją ir sako dukrai: „Aš tau šimtą kartų sakiau – nesedėk susikūprinusi.“ Pažiūriu į pačią mamą, o gi ji pati „klaustuku“ sėdi. Mes galime vaikui kartoti daug kartų, kaip jis turi elgtis teisingai, bet jeigu patys nerodome teisingo pavyzdžio, netaisyklingai sėdime ant kėdės, sulindę į telefoną, tai nereikalaukime, kad vaikai sėdėtų, vaikščiotų išsitiesę, pakelta galva.

–Ką daryti su ūgtelėjusiais vaikais, paaugliais, kuriems tėvų nurodymai jau nėra labai autoritetingi, kuriems jau susiformavo netaisyklinga laikysena?

– Niekada nėra vėlu. Kartais vyresnį vaiką jau reikėtų palydėti pas specialistą, kineziterapeutą, kur juo specialistas užsiims be tėvų priežiūros ir pastabų. Be to, nesportavusiam su netaisyklinga laikysena vaikui nereikėtų pradėti sportuoti savarankiškai. Reikėtų kelis mėnesius formuoti įgūdžius su kineziterapeutu, o tada jau galima šokti, kilnoti svarmenis ar užsiimti kita pasirinkta sporto šaka.

–Priemonės: kėdės, stalai? Kiek svarbu? Ar reikia keisti vaiko baldus kas kelerius metus?

– Ir taip, ir ne. Skandinavijoje vaikų darželiuose kiekviena vaikų amžiaus grupė turi savo asmenines kėdutes. Tačiau norint pratinti vaiką taisyklingai sėdėti nebūtina kas kelerius metus keisti baldų. Kartais pakanka padėti kaladėles po kojomis, pakišti ką nors po monitoriumi, kad jis būtų tiesiai, akių lygyje, pritaisyti knygos laikyklį.

Alfa.lt