AKM virusą gali pernešti ir migruojantys šernai, ir miškų lankytojai

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai atkreipia dėmesį, kad augant afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų skaičiui laukinėje gamtoje ir kiaulininkystės ūkiuose, kiaulių laikytojai turi skirti dar didesnį dėmesį biologinio saugumo priemonių įgyvendinimui ir saugoti savo gyvūnus, ūkius nuo šios ligos.

Kaimyninės Lenkijos ūkiuose patvirtintų AKM protrūkių skaičius jau siekia 50, juose teko sunaikinti apie 43 tūkst. kiaulių, o laukinėje faunoje nustatyta beveik 3 tūkst. susirgimo atvejų. Virusu užkrėsta teritorija vis labiau plečiasi ir artėja prie Vokietijos. Tuo tarpu Lietuvoje per šiuos metus ūkiuose registruoti 3 protrūkiai, taip pat virusas patvirtintas 174 šernams – 100 sumedžiotų ir 74 nugaišusiems.

VMVT atkreipia šalies ūkininkų, jau pradėjusių šviežių grūdų derliaus nuėmimo darbus, dėmesį, kad tuose pačiuose laukuose iki įvažiuojant kombainams ganėsi ir maitinosi šernai, kurie galėjo būti užsikrėtę AKM ir galėjo užteršti grūdus, šiaudus ar žolę. Veterinarijos specialistai primena, kad šerti kiaules šių metu derliaus grūdais, šiaudais ar šviežia žole, neišlaikius jų bent 60 dienų, yra draudžiama.

Didelę riziką AKM virusui iš laukinės gamtos patekti į kiaulių laikymo vietas kelia ir žmonių lankymasis miškuose, grybavimas ar uogavimas, kuris šiuo metu yra gana intensyvus. Ypač svarbu, kad kiekvienas, dirbantis kiaulių ūkyje, būtų atsargus, atsakingai laikytųsi biologinio saugumo reikalavimų.

Akcentuojama, jog šis virusas gali plisti per užkrėstą šernieną ar kiaulieną, maisto atliekas, šernų ar kiaulių gaišenas, skysčius ir kt. Taip pat AKM gali būti pernešamas ant avalynės, drabužių, užterštų įrankių ar transporto priemonės paviršių, todėl sugrįžus iš miško būtina persirengti, persiauti, drabužius išskalbti. Reikalaujama, kad prieš įeidami į kiaulių laikymo patalpas ūkininkai persivilktų drabužius ir persiautų avalynę, nešertų kiaulių virtuvės atliekomis, grybų ar uogų valymo likučiais, nušienauta žole, nes tai vienas iš galimų užkrato šaltinių. Kiaules derėtų šerti tik termiškai apdorotu pašaru.

Prieš darbus tvarte ir juos pabaigus, rekomenduojama ne tik persirengti, bet ir švariai nusiplauti rankas. Drabužiai ir avalynė, skirti eiti į kiaulių laikymo vietą, privalo būti laikomi prie kiaulių laikymo vietos taip, kad būtų patogu persirengti. Svarbu kuo dažniau drabužius keisti ir skalbti juos aukštos temperatūros vandenyje.

Specialistai taip pat primena, kad dezinfekciniai kilimėliai privalo būti įrengti prie įėjimo į kiaulių laikymo vietą ir tokio dydžio, kad jų nebūtų galima peržengti, be to, užpildyti reikiamos koncentracijos dezinfekciniu tirpalu. Dezinfekcinis kilimėlis negali būti įrengtas pastato išorėje, nes lietingomis dienomis gali prilyti, dėl to jis neatliks tinkamos dezinfekcijos. Taip pat ant langų, jei jie laikomi praviri, privalo būti įrengti tinkleliai nuo vabzdžių. Kiaulių auginimo patalpose be šeimininko leidimo negali lankytis pašaliniai asmenys.

VMVT primena, kad įtarus AKM, susirgus ar nugaišus kiaulei, taip pat miške pastebėjus šerno gaišeną, jokiu būdu jos nereikėtų liesti. Būtina kuo skubiau informuoti VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403, kreiptis į teritorinį VMVT padalinį arba pranešti privačiam veterinarijos gydytojui.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija