Akių skausmas ir perštėjimas – kokie 3 pavojai tyko pavasarį?

Pavasaris – tikras iššūkis mūsų akims, kurios kenčia ne tik nuo prasidedančių alergijų, bet ir dėl intensyvių pirmosios saulės spindulių ar pernelyg dažno išmaniųjų ekranų naudojimo. Gera žinia ta, kad dabar – puikus metas reaguoti ir dalies nemalonių simptomų išvengti. „Eurovaistinė internete“ farmacininkė Evelina Laurinavičiūtė dalijasi sąrašu patarimų, kaip užkirsti kelią akių diskomfortui ir kokių priemonių griebtis.

Vaistininkė teigia, kad šiuo laikotarpiu daugėja gyventojų, besikonsultuojančių dėl tokių simptomų kaip akių ašarojimas, perštėjimas, sausumas, „smėlio akyse“ jausmas, paraudimas. Dažniausios šių problemų priežastys – tai alergijos, akių sausumas, sąlygotas saulės ir vėjo, bei intensyvus darbas kompiuteriu. Kaip sau padėti kiekvienu iš šių atvejų?

Alergijos – nemalonus pavasario palydovas

Pastebima, kad pastaruosius kelerius metus vis daugiau žmonių kamuoja sezoninės alergijos. „Akių alergija išsivysto tada, kai organizmo imuninė sistema per aršiai reaguoja į aplinkoje esančius alergenus, pavyzdžiui žiedadulkes, kurios daugeliui žmonių nepageidaujamos reakcijos nesukelia. Alergiško žmogaus ląstelės bando apsisaugoti išskirdamos histaminą ar kitas medžiagas, dėl kurių akys pradeda niežėti, rausti ir ašaroti“, – pasakoja E. Laurinavičiūtė.

Todėl, anot specialistės, jeigu esate alergiški žiedadulkėms, pravartu apsisaugoti iš anksto ir pirmosios pagalbos imtis dar nesulaukus nemalonių simptomų. „Dažnu atveju pradėjus vartoti priešalerginius preparatus keliomis savaitėmis anksčiau, nemalonius simptomus suvaldyti pavyksta efektyviau. Taip pat galite prieš augalų žydėjimo sezoną pasirūpinti akių lašais, kuriuos galima lašinti profilaktiškai. Tokiu atveju alergija gali ir visai nepasireikšti”, – sako farmacininkė.

Taip pat apsisaugoti nuo alergijos galite ir gyvenimo būdo pokyčiais. „Alergenų vengimas ar pašalinimas gali padėti kovoti su nemaloniais alergijos simptomais. Kai ore gausu žiedadulkių, pravartu neiti į lauką, ypač tomis dienomis, kai didelis vėjas. Taip pat reikėtų uždaryti langus, kad kuo mažiau žiedadulkių patektų į vidų. Tokiu atveju namus vėdinti pravartu tik vėlai vakare arba po lietaus. Šiek tiek gali pagelbėti platūs akiniai, kurie gali sulaikyti alergenų patekimą į akis. Jei nešiojate kontaktinius lęšius, rekomenduojama juos pakeisti akiniais, kadangi taip išvengsite alergeno „įstrigimo“ tarp lęšio ir akies. Taip pat rekomenduojama lauke būnant netrinti, neliesti akių bei dažniau plauti rankas su vandeniu ir muilu. Grįžus iš lauko reikėtų persirengti, nes žiedadulkės lengvai prikimba prie rūbų“, – teigia specialistė.

Tačiau kai kuriems šios prevencinės priemonės sukelia diskomfortą – neiti į lauką pavasarį, kai norisi saulės šilumos, gali reikšti suprastėjusią gyvenimo kokybę. „Jei šie patarimai nepadeda išvengti simptomų, laukti ir kentėti neverta, rekomenduojama naudoti nereceptinius vaistus nuo alergijos arba tokius preparatus kaip dirbtinės ašaros, akių lašai, palengvinantys alergiją. Jeigu dvejojate, kokie preparatai jums tiktų labiausiai, galite nemokamai pasikonsultuoti su „Eurovaistinė internete“ vaistininkais nuotoliniu būdu – telefonu arba internetu“, – sako E. Laurinavičiūtė.

Tačiau jeigu trumpalaikė pagalba nepadeda, vaistininkė rekomenduoja kreiptis į gydytoją – teisingai nustatyta diagnozė labai svarbi parenkant tinkamą gydymą ar prevencines priemones.

Pavojingi pirmosios saulės spinduliai

Kad ir kaip lauktume pirmųjų šio pavasario saulės spindulių, nereikėtų pamiršti, kad jie gali būti žalingi ne tik odai, bet ir akims. „Yra trys UV spindulių tipai: UVC, UVB ir UVA. UVB spinduliai dažniausiai daro didžiausią žalą akims ir odai. Ilgainiui, jei jūsų akys yra veikiamos per daug saulės šviesos, tai gali sukelti kataraktą ir kitas akių ligas. Galiausiai, saulė gali lemti padidėjusį akių jautrumą, ašarojimą ar priešingai – išsausėjimą“, – pasakoja specialistė.

Viena pagrindinių prevencinių priemonių nuo kenksmingų saulės spindulių – nešioti kokybiškus akinius nuo saulės su specialiais filtrais. „Neapsigaukite – saulės akiniai be filtrų gali dar labiau žaloti, kadangi vyzdžiai tamsoje išsiplečia ir saulės spindulių į akis patenka dar daugiau”, – priduria vaistininkė.

Tačiau jeigu saulės ar vėjo dirginančių akių sausumo išvengti nepavyktų, galite sau pagelbėti naudodami specialius drėkinančius akių lašus. Jie gali padėti sumažinti laikiną diskomfortą.

„Galima rinktis iš dviejų skirtingų dirbtinių akių lašų tipų – su konservantais ir be. Lašų su konservantais galiojimas ilgesnis, nes juose nesidaugina bakterijos. Deja, konservantai gali sukelti nemalonius pojūčius ar alergines reakcijas jautresnių akių savininkams. Tokiu atveju pravartu rinktis lašus be konservantų, kurie puikiai tinka nešiojantiems kontaktinius lęšius. Kadangi jų sudėtyje yra mažiau dirginančių ingredientų, tokie lašai labiau tiks jautrių akių savininkams. Lašuose galite ieškoti ir tokių natūralių sudedamųjų dalių kaip ramunėlių, paprastųjų akišvaičių ar rugiagėlių ekstraktai“, – pasakoja specialistė.

E. Laurinavičiūtė priduria, kad jūsų mityboje turėtų netrūkti akims būtino liuteino. „Liuteinas gali veikti kaip filtras nuo žalingo UVA ir UVB spindulių poveikio. Jis taip pat svarbus saugant akis nuo geltonosios dėmės degeneracijos. Tinkama liuteino dozė kasdien (5–6 mg) net du kartus gali sumažinti jos pažeidimo riziką. Didžiausias liuteino kiekis randamas žaliose lapinėse daržovėse, tokiose kaip lapiniai kopūstai, špinatai. Taip pat liuteino turi cukinijos, moliūgai, brokoliai, kukurūzai, žirniai. Jeigu šių maisto produktų jūsų mityboje trūksta, papildomai galite vartoti maisto papildus su liuteinu,“ – sako specialistė.

Didėjantis darbų tempas – didėjanti įtampa akims

Pavasarį neretai padidėja mokslų ir darbų tempas, o kartu su jais – ir laikas praleidžiamas prie kompiuterio ar kitų ekranų. Šiuo metu akys gali gauti dar didesnę apkrovą nei įprastai, todėl dažniau gali kamuoti akių sausumo problemos.

„Pagrindinė prevencinė priemonė – mažinti laiką, praleidžiamą prie ekranų. Deja, labai dažnai to padaryti nepavyksta. Todėl pravartu bent jau nešioti specialius akinius su apsauga nuo mėlynosios šviesos. Svarbu optimizuoti ir savo darbo vietą – sureguliuoti apšvietimą ir drėgmę patalpose. Taip pat svarbu daryti dažnas pertraukas, reguliariai atitraukti akis nuo kompiuterio ir pažiūrėti į tolį, dažnai mirksėti“, – pasakoja specialistė.

Taip pat savo akis galite sustiprinti nepamiršdami į mitybą įtraukti joms būtinų mineralų ir vitaminų. „Akims ypatingai svarbus zeaksantinas, kuris gali apsaugoti nuo mėlynos šviesos bangų. Goji uogos, kiaušiniai, kukurūzai, morkos ir moliūgai yra vieni iš turtingiausių zeaksantino šaltinių“, – teigia farmacininkė.

Taip pat labai svarbu, kad jūsų mityboje netrūktų B grupės vitaminų, kurie gali palengvinti akių nuovargio simptomus, gerinti regėjimo aštrumą. Trūkstant vitamino B2 gali prastėti regėjimas, pradėti ašaroti akys. Jo yra brokoliuose, avokaduose, pieno produktuose ir viso grūdo produktuose. Vitaminas B6 reikalingas natūraliam ašarų susidarymui. Jo gausu tokiuose maisto produktuose kaip lapiniai kopūstai, bulvės, skumbrė, lašiša ir sardinės. Omega-3 riebalų rūgštys taip pat naudingos regai, jų trūkumas gali sukelti akių sausumo simptomus, tokius kaip deginimas, paraudimas ir niežėjimas. Be to, Omega-3 riebalų rūgštys turi priešuždegiminį poveikį. Omega-3 riebalų rūgščių galite gauti valgant riebią žuvį – lašišą, tuną, silkę. Taip pat linų sėmenis, čija sėklas ir graikinius riešutus.