Akių gydytojas apie regėjimo korekciją lazeriu: dažniausi klausimai

Kasmet pasaulyje atliekama apie 6 milijonus regėjimo korekcijų lazeriu. Akių gydytojai sutinka, kad ši procedūra yra ne tik saugi, bet ir užtikrina ilgalaikius rezultatus. Vis dėlto, nors regėjimo korekcija lazeriu atliekama jau 30 metų, vis dar egzistuoja gajūs mitai apie šios procedūros komplikacijas, skausmą, regėjimo sutrikimus ir kt. Peržvelkime dešimt dažniausių pacientų klausimų ir pabandykime surasti jų tikruosius atsakymus.

Kokiu būdu lazeris pakeičia žmogaus regėjimą? 

Atlikdamas regėjimo korekciją lazeriu, akių gydytojas-mikrochirurgas lazerio spinduliu pakeičia akies paviršiaus išgaubtumą. Akies optinę sistemą perėję šviesos spinduliai pradeda taisyklingai fokusuotis tinklainėje, todėl pagerėja paciento matymas. Pati procedūra trunka apie 15 minučių ir gali būti naudojama tiek trumparegystės, tiek toliaregystės ir astigmatizmo gydymui.

Ar regėjimo korekcija lazeriu gali turėti komplikacijų?

Kaip ir bet kuri kita operacija, regėjimo korekcija lazeriu gali turėti komplikacijų, tačiau jos yra itin retos ir pasireiškia vos keliems iš tūkstančio pacientų. 

Siekiant išvengti galimų komplikacijų, prieš atliekant operaciją yra naudojama itin tiksli diagnostikos įranga, kuri  gydytojui oftalmologui leidžia matyti pradinius patologinius pakitimus ragenoje. Kitaip sakant, operacija atliekama tik tuomet, jei akių gydytojas mato, kad paciento ragenos stangrumas ir storis yra pakankami ir saugūs procedūrai atlikti. Neatlikus tyrimų išlieka rizika, kad operuojant silpną rageną yra galimas patologinis ragenos išplonėjimas, tačiau riziką padeda kontroliuoti tiek patikima diagnostikos įranga, tiek greitas ir tikslus šiuolaikinių lazerių darbas. Svarbu žinoti, kad nei pati operacija, nei galimos jos komplikacijos nesukelia aklumo.

Kaip atrodo pooperacinis laikotarpis ir kada akių gydytojas gali skirti papildomą operaciją?

Pooperacinis laikotarpis, atlikus lazerinę akių korekciją, gali būti labai individualus. Esant tam tikroms situacijoms, akių gydytojas gali skirti pooperacinius akių lašus, taip pat gali būti reikalinga akių spaudimo patikra. Itin retais atvejais gali atsirasti uždegiminės reakcijos. Jei gydymas yra taikomas didesnio laipsnio toliaregystei ar trumparegystei koreguoti, gali reikėti papildomos operacijos, kurią akių daktaras gali rekomenduoti po kelių mėnesių ar pusmečio. Vis dėlto, tai yra gana retos išimtys, pvz., Hila medicinos centre net 99 proc. pacientų per pastaruosius penkerius metus pakartotinės operacijos neprireikė.

Kada ir kam rekomenduojama atlikti regos korekciją lazeriu?

Jei galvojate apie regos korekciją lazeriu, visų pirma rekomenduojama pasitarti su akių gydytoju, kuris atliks išsamius tyrimus ir patars dėl tolimesnės trumparegystės ar toliaregystės gydymo eigos. 

Konsultacijos metus gydytojas oftalmologas apžiūrės rageną ir lęšiuką, taip pat įvertins tinklainės ir regos nervo būklę. Siekdamas gauti tikslesnius duomenis, gydytojas atliks topografinius ragenos tyrimus ir  įvairiomis apšvietimo sąlygomis įvertins vyzdžio diametrą, taip pat ištirs akies refrakciją. 

Ar atliekant akių korekciją lazeriu yra juntamas skausmas?

Labai dažnai manoma, kad regėjimo korekcija lazeriu yra skausminga ir nemaloni procedūra, tačiau tai yra mitas. Prieš operaciją į akį yra sulašinami specialūs vaistai, kurie užtikrina, kad akis procedūros metu būtų nejautri. Nors atliekant operaciją pacientas gali jausti lengvą akies spaudimą, tačiau tai nėra skausmo pojūtis.

Ar gydytojas oftalmologas gali skirti korekciją lazeriu abiems akims vienu metu?

Daugelis pacientų mano, kad korekcija lazeriu turi būti atliekama kiekvienai akiai atskirai, tačiau tai dažniau išimtis nei taisyklė, kadangi paprastai operacijos metu yra gydomos abi akys vienu metu.

Ar regėjimo korekciją lazeriu galima atlikti tiems, kas nešioja labai stiprius akinius trumparegystei koreguoti?

Vienas dažniausių ir gajausių mitų teigia, kad esant didelio laipsnio trumparegystei regėjimo korekcija lazeriu yra negalima. Kitaip sakant, operacija neatliekama pacientams, kurių refrakcija yra minus 6 ar daugiau dioptrijų. Tačiau šis teiginys yra mitas. Korekcija lazeriu gali būti atliekama net ir esant itin stipriai trumparegystei. Galimybei atlikti operaciją yra svarbūs kiti rodikliai, tarp kurių didelę įtaką turi ragenos storis. Atlikdamas tyrimus, gydytojas oftalmologas vertina ir tai, ar nėra ektazinių ragenos pakitimų, keratokonuso, ar sveikos kitos akies struktūros. Tik atlikęs išsamius tyrimus ir įvertinęs bendrą paciento būklę, akių gydytojas gali pasakyti, ar korekcija lazeriu yra tinkamas sprendimas individualiu atveju.

Kada po akių korekcijos lazeriu normalizuojasi regėjimas? 

Atlikus operaciją, pirmosiomis valandomis pacientas viską mato tarsi pro rūką, tačiau jau po 5 valandų matomas vaizdas pradeda ryškėti. Pirmą dieną po operacijos gali būti juntamas perštėjimas. Paprastai regėjimas normalizuojasi jau kitą dieną, tačiau dar kurį laiką regėjimas gali būti kintantis, kadangi ragena sveiksta ir adaptuojasi, todėl tam tikrais dienos etapais regėjimas gali būti tai geresnis, tai prastesnis. Daug įtakos turi ir pasirinkta regėjimo korekcijos metodika, pvz., pasirinkus LASIK metodiką, regėjimas stabilizuojasi per pirmąsias kelias dienas, o atlikus operaciją FRK metodu, žmogus pirmąsias tris dienas yra nedarbingas, todėl pilnam regėjimo stabilizavimuisi prireikia kiek daugiau laiko.

Ar po regos korekcijos lazeriu keičiasi ir matymas naktį?

Bendroji praktika rodo, kad lazerinė regos korekcija nepablogina matymo nakties metu, todėl po atliktos operacijos tamsiuoju paros metu pacientas gali tikėtis matyti taip pat, kaip tamsoje matė ir prieš operaciją su geriausiai jam parinktais akiniais. Čia svarbu žinoti, kad mūsų akys pritaikytos matyti dieną, todėl tamsoje mes visuomet matysime blogiau.

Ar atlikus korekciją lazeriu, regėjimas gali vėl pradėti blogėti, todėl vėl prireiks akinių?

Akių korekcijos lazeriu užtikrina ilgalaikius rezultatus. Procedūros metu yra pakeičiama ragenos laužiamoji galia (akies optika), tačiau procedūra neturi įtakos pakitimams, atsirandantiems dėl paveldėjimo ar senėjimo procesų. Su amžiumi, nepriklausomai, ar akis yra operuota ar neoperuota, joje gali atsirasti lęšiuko, tinklainės ar nervinių skaidulų patologinių pakitimų. Lygiai taip pat su metais akyse gali vystytis natūralūs fiziologiniai procesai, todėl gali pablogėti matymas iš arti ir pacientui gali prireikti akinių skaitymui.

Reklama