Akiniai ir jų pramonės įtaka ekonomikai

Nors akiniai, skirti koreguoti regą ar apsaugoti nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių, atrodo įprasta kasdienybės detalė, su jais susiję technologiniai ir finansiniai aspektai turi nemenką poveikį pasaulinei ekonomikai. Tarptautiniai tyrimai teigia, kad 2050 m. daugiau nei pusei pasaulio žmonių reikės akinių, nes didėjantis išmaniųjų telefonų ir kompiuterių vartojimas skatina trumparegystę. Manoma, kad problema bus itin aktuali Azijos regione, kur ji paveiks maždaug du trečdalius gyventojų.

Šiais metais akinių ir kontaktinių lęšių pramonė vertinama ne mažiau kaip 160 milijardų eurų. Minėta suma prilygsta neseniai pasaulio futbolo čempionatą rengusio Kataro BVP (bendram vidaus produktui) ir prognozuojama, kad kasmet augs 8-10%. Fizinės parduotuvės dominuoja šioje rinkoje ir 2021 m. užėmė daugiau nei 79 % visos apyvartos. Nors apsipirkimas internetu yra populiarus, akinių segmente išlieka svarbi reguliari akių patikra ir tinkamas akinių parinkimas, tad optika ir ateityje išliks vieta, kurioje pravartu apsilankyti nevirtualiai.

Iki 625 milijonų žmonių reikėtų tokio stiprumo regos korekcijos, kad jie yra priskiriami silpnaregiams, ir 80 % jų gyvena silpnai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Akivaizdu, kad geresnis išsilavinimas ir platesnis modernių technologijų vartojimas dar labiau padidintų tokių žmonių skaičių šiose šalyse. Įvairūs tyrimai sieja tinkamą regos korekciją ir dirbančiųjų gebėjimą išlaikyti produktyvumą ir uždirbti adekvačias pajamas. Jų teigimu, gerai pritaikyti akiniai keičia našumą beveik trečdaliu ir gali padidinti pastovias pajamas net 20 procentų. Manoma, kad besivystančiose šalyse iki 60 % eismo įvykių sietini su regos problemomis, kai vairuotojai negali aiškiai matyti kelyje esančių pavojų.

Europoje su aptariama pramonės šaka labiausiai siejama Italija, kur yra sutelkti didžiausi prekiniai ženklai. Daugiau nei pusę 3,8 milijardo eurų vertės Italijos akinių rinkos buvo eksportas į kitas šalis. Stambiausia šios verslo šakos atstovė yra Milane įsikūrusi „Luxottica Group“, kuriai kaip teigiama, priklauso iki 80 procentų žinomiausių pasaulinių prekių ženklų akinių rinkoje. Šiai žinomų vardų grupei priklauso ir nemažai prabangių akinių dizaino ženklų - „Ray-Ban“, „Chanel“, „Prada“, „Giorgio Armani“, „Gucci“, „Burberry“, „Versace“ ir „Dolce and Gabbana“.

Dauguma madingų itališkų akinių eksportuojam į Prancūziją, kuri garsėja kaip pagrindinis žaidėjas pasaulinėje akinių lęšių rinkoje. „Essilor International“ yra Paryžiaus apylinkėse, Charenton-le-Pont miestelyje besilokalizuojanti įmonė. Ji su savo padaliniais Kinijoje yra didžiausia oftalmologinių lęšių gamintoja, kuri sukūrė pirmuosius progresinius lęšius. Kompanija išnaudoja netoli esančio Paryžiaus žavesį ir teikia įvairius optimetrijos ir oftalmologijos kursus Essilor akademijoje. Pasakojama, kad dėl prancūzų meilės madai, išskirtiniam stiliui ir aukščiausios klasės madai, Prancūzijoje madingų akinių kainos būna iki 250% didesnės nei kaimyninėse šalyse.

Vokietija Europoje žinoma kaip didžiausia regos korekcijai skirtų akinių rinka. Net dviem trečdaliams jos gyventojų reikia akinių, ir vienas akinių naudotojas vidutiniškai turi beveik 4 poras. Sakoma, kad jei vokiečiai rūbų madose yra taupūs ir konservatyvūs, bet daug noriau išbando save akinių mados pasaulyje, nevengdami įmantresnio dizaino ir naujesnės rėmelių formos. 1846 m. įkurta ZEISS kompanija koncentruojasi į lęšius skirtus techniniams įrenginiams, mikroskopams ir fotoaparatams, bet turi ir savo šalyje itin populiarią akinių prekės ženklą. 1943 m. ZEISS buvo pirmoji optikos pramonėje pradėjusi objektyvizuotą  vaizdo kokybės matavimo metodą ir iki šiol jų gaminami lęšiai garsėja kaip itin tikslūs ir užtikrinantys itin gerą kokybę.

Tarp šalių, kurių eksportavo daugiau akinių nuo saulės srityje nei įvežė, penktą vietą užima Estija. Šioje šalyje yra keletas vietinių prekės ženklų, siūlančių vietinių dizainerių gaminius ir ekologiškus medinius rėmelius, tikėtina, kad vyrauja reeksportas į aplinkines šalis.

Juokaujama, kad šiais laikais 90% visų pasaulio akinių (o ir daugelio kitų pramoninių produktų) pagaminama Kinijoje. Daugiausiai akinių lęšių gaminančių kompanijų dešimtuke yra net 7 Kinijos kompanijos, o dauguma aukščiau aptartų įmonių taip pat turi padalinius šioje šalyje. Pavyzdžiui, kai „Luxoticca“ kompanija įsigyja eilinį dešimtis ar šimtus milijonų kainuojantį prekės ženklą, ji po kelių mėnesių uždaro daugumą su šiais akiniais anksčiau sietų gamyklų ir perkelia gamybą į Azijos šalis. Ir nors kiniška produkcija dažnai asocijuojasi su pigiai pagamintomis ir abejotinos kokybės prekėmis, bet būtent gaminami iPhone ir dauguma įrenginių, kurių ekranuose bus šis tekstas. Telieka tikėtis, kad žinomų prekės ženklų atstovai sugeba užtikrinti tinkamą gamybos kultūrą ir produktų kokybės kontrolę.

Azijoje yra įsikūrusios ne tik akinių komponentų gamyklos, bet plastiko bei kitų žaliavų tiekėjai. Mazzucchelli gamykla 1849 m. buvo įkurta kaip šeimos verslas, gaminantis šukas ir sagas iš gyvūnų ragų ir vėžlio kiauto, o dabar yra viena pasaulinių celiuliozės acetato gamybos lyderių. Dažniausiai iš medvilnės pramonės atliekų gaminamas taip vadinamas zylonitas (techniškai celiuliozės acetatas) yra esminis komponentas, iš kurio gaminami akinių rėmeliai, bei plastiko pradinė žaliava kreditinėms kortelėms ar bižuterijos gaminiai. Beveik milijardą metinės apyvartos siekiantis verslas pagrindinę gamybą iš Milano apylinkių jau senai perkėlė į Kiniją ir Indiją.

Akiniai yra ne tik regos korekcijos būtinybė, bet ir modernaus ir potencialiai itin prabangaus mados ir dizaino pasaulio elementas. Nuo subtilių katės akių formos rėmeliai, dideli 90-uosius primenantys lęšiai ar futuristinis dizainas – viskas įmanoma šiuolaikiniame pasaulyje už atitinkamą kainą. Kita vertus, žinant kad dauguma akinių turi Kinijoje gamintų komponentų, kyla klausimas ar kaina atspindi jų tikrąją vertę, ar tėra rinkodaros pasekmė. Tikimės, kad ši apžvalga padės susiformuoti faktais pagrįstą nuomonę ir susirasti Jums priimtiną kainos ir kokybės santykį.

Reklama