Akcizai rūkymą padeda pažaboti tik iš dalies: didesniam efektyvumui trukdo šešėlinė rinka

Vis tik Eltos kalbinti ekspertai pažymi, kad akcizai yra tik viena iš priemonių, kuri padeda šiek tiek sumažinti rūkančiųjų skaičių – tačiau, anot jų, siekiant įgyvendinti tikslus būtinos kompleksinės priemonės, susijusios ir su šešėlinės rinkos pažabojimu bei pajamų į biudžetą surinkimų.

 

Vilniaus Universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus tvirtina, kad akcizų didinimas lemia tam tikrą rūkančiųjų skaičiaus sumažėjimą, tačiau dažniausiai jis neatitinka lūkesčių. Taip pat, pasak jo, vyriausybės nustato akcizus tam, kad surinktų pajamas į biudžetą.

 

„Akcizų didinimas natūraliai nulemia tai, kad cigarečių kaip prekių kaina ūgteli ir atitinkamai cigaretės tapusios brangesnėmis, kadangi kiekviena prekė pasižymi paklausos elastingumu kainai, šiek tiek smukteli jos paklausa. Šioje vietoje realybė gali labai stipriai skirtis nuo to, ko mes norėtume“, – Eltai teigė A. Bartkus.

 

„Mes galvojame, kad jeigu padidinsime cigarečių kainą 10 proc., tai 10 proc. smuks jų suvartojimas. Anaiptol, suvartojimas gali smukti tik kokiu 1 proc. ir daugiau ne. Kita vertus, vyriausybės nustato akcizus tam, kad susirinktų sau pajamas į biudžetą. Taip, savotiškai spręsti tam tikras visuomenės problemas, kad žmonės mažiau rūkytų, sveikiau gyventų (...), bet vyriausybės siekia susirinkti pajamas į biudžetą“, – aiškino jis.

 

Ekonomistas pažymėjo, kad jeigu akcizų politikos pagalba būtų pažabotas cigarečių vartojimas ir niekas neberūkytų, vyriausybėms reikėtų galvoti apie tai, iš kur gauti pajamas į biudžetą, iki tol surinktas iš akcizo.

 

„Jeigu man reikėtų užsiimti tokios politikos formavimu, tai aš sau kelčiau užduotį, kaip padaryti taip, kad sumažintume paklausą, bet paraleliai išlaikytume tą patį, o galbūt net augantį pajamų srautą į biudžetą. Biudžetui pajamos reikalingos, nes iš jo finansuojami visi iš eilės darbai“, – sakė VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas.

 

„Turime suprasti, kad akcizus reikia nustatinėti protingai, taip, kad didinant akcizus kažkiek smuktų vartojimas. Paklausa visada yra kažkiek elastinga kainai. Kainą padidinus mes paklausą kažkiek pagriausime, bet reikia neprarasti įplaukų, kurias gauname į biudžetą. Tai savaime suprantami interesai“, – tvirtino jis.

 

Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Štelemėkas taip pat aiškino, kad akcizai neleidžia visiškai sumažinti cigarečių vartojimo, tačiau jis akcentavo, jog ilguoju laikotarpiu visuomenės sveikatos rodikliai būna šiek tiek geresni bei valstybė gauna papildomų pajamų į biudžetą.

 

„Bendras principas, dėl ko taikome akcizo mokesčius, nes tai vadinami „nuodėmes mokesčiai“. Jų tikslas yra mažinti tabako gaminių įperkamumą, kaip alkoholio ir pan. Alkoholio ir tabako atveju tai yra tikslas mažinti šių prekių vartojimą, kad žmonės mažiau kenktų savo sveikatai“, – sakė M. Štelemėkas.

 

„Tabako ir alkoholio atvejais mes turime santykinį paklausos neelastingumą kainos atžvilgiu, tai reiškia kainą truputėlį ar labiau pakėlus, tarkime 10 proc. pakeliame tabako gaminių kainą, tai vartojimas mažėja mažiau negu 10 proc., kokiais 4–5 proc. Tai reiškia, kad ne visas vartojimas mažėja. Bet tai yra gera naujiena valstybei tuo atžvilgiu, kad vartojimas šiek tiek krenta. Tai reiškia, per ilgą laiką būna šiek tiek geresni visuomenės sveikatos rodikliai ir tuo pačiu tai papildomos pajamos valstybei į biudžetą“, – Eltai tvirtino jis.

 

Cigarečių specifinio elemento akcizų tarifas nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 79,6 euro, taip pat numatyta, kad kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 130 eurų už 1000 cigarečių. Cigarų ir cigarilių akcizų tarifas – 79 eurų už kilogramą produkto, rūkomojo tabako – 104,6 euro už kilogramą produkto.

 

Kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas nuo naujųjų metų – 60,2 euro už 1000 vienetų kaitinamojo tabako produktų, elektroninių cigarečių skysčio – 0,19 euro už mililitrą skysčio, o neapdoroto tabako – 104,6 euro už kilogramą neapdoroto tabako.

 

 

M. Štelemėkas tikino, kad silpnoji vieta šioje temoje yra tai, jog akcizų tarifų didinimas, ypač tabako, cigarečių atveju, lemia šešėlinės rinkos didėjimą. Anot jo, šioje vietoje reikia atrasti balansą bei valstybei dėti papildomas pastangas užkardant šešėlinę prekybą.

 

„Esame darę neapskaityto tabako vertinimo tyrimą Lietuvoje prieš kelis metus, tuomet netrukus išlindo, kad pasienyje ir rentgenų nebuvo, tik dabar, pastaruoju metu atsirado ir traukiniai pradėti skenuoti, prasidėjo Ukrainos krizė ir situacija smarkiai pasikeitė. Bet pats principas, kad pradėjus atlikinėti tyrimus pasirodo, jog Lietuva nebuvo ilgą laiką padariusi namų darbų ir traukiniai nebuvo skenuojami rentgenu, reiškia lengviau pravežti kontrabandines cigaretes ir tas papildomai iškraipė mūsų rinką“, – sakė LSMU profesorius.

 

„Užkardant šešėlinę prekybą visada reikalingas kompleksinis požiūris, o ne tik iš karto atsisakyti minties, kad būtų didinami tabako akcizai. Jie yra fiskalinės politikos priemonė, padedanti gerinti žmonių sveikatą, tai yra viena iš daugelio kompleksinių priemonių, svarbus instrumentas, Pasaulio sveikatos organizacija akcizus įvardina kaip vieną iš geriausių ir ekonomiškai efektyviausių priemonių mažinant tabako vartojimą“, – pažymėjo jis.

 

M. Štelemėkui dėl šešėlinės rinkos problematikos, kalbant apie cigaretes, antrino ir A. Bartkus, akcentavęs, kad akcizus reikia taikyti atsižvelgiant į jų tarifą kaimyninėse šalyse. Anot jo, jeigu taikant akcizų tarifą bus nežiūrima į gyventojų pajamas ir kaimyninių šalių numatytą lygį, žmonės rūkyti nemes, o pradės pirkti kontrabandines prekes.

 

„Turėtume konkrečiai modeliuoti ir atsižvelgti į tai, kad legalioms cigaretėms galime surasti pakaitalą, nelegalioje rinkoje esančius gaminius. Ne paslaptis, kad jeigu prekė yra labai brangi, pvz. tos „nuodėmes prekės“ – cigaretės, alkoholis, jeigu legalios cigaretės ir legalus alkoholis pasidaro sunkiai įperkami, atsiranda pasiūla. Gudrūs verslininkai (ar kaip tuos žmones reikia pavadinti) suranda būdų kaip jiems parūpinti šių „nuodėmės prekių" už jiems įkandamą kainą“, – teigė ekonomistas.

 

„Visada turime atsižvelgti į tai, kad egzistuoja šešėlinės rinkos galimybės ir negalime savotiškai perleisti biudžeto pajamų kitoms šalims. Jeigu padarysime labai brangų alkoholį pas save, o pas kaimynus bus labai pinigus, tai daug žmonių pradės užsipirkinėti alkoholio gaminius pas kaimynus. (...) Augant gyventojų pajamoms ir bendram kainų lygiui, taip pat turėtume peržiūrėti akcizus, nes tai biudžeto pajamų šaltinis“, – akcentavo jis.

 

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, oficialiai neapskaitytos ekonomikos dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) 2021 m. sudarė 12,5 proc. Didžiausia dalis buvo fiksuota didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 5,3 proc. Taip pat, didelę dalį neapskaitytos ekonomikos dalies sudarė pramonė – 3,4 proc. ir apdirbamoji gamyba – 3,2 proc.

 

 

LSMU profesorius atkreipė dėmesį ir į tai, kad tabako rinka išgyvena tam tikrą transformaciją – populiarėja elektroninės cigaretės, bedūmiai tabako gaminiai, o iš jų gaunama daugiau nikotino ir potencialiai didėja priklausomybės lygis – žmonėms sunkiau mesti rūkyti.

 

„Elektroninės cigaretės, bedūmiai tabako gaminiai irgi yra apmokestinami, bet rinka gana sparčiai keičiasi ir čia yra daug visokių tiek pliusų, tiek minusų ir daug visokių pavojų visuomenei, valstybei, nes gali būti, kad rūkymas mažėja, o apklausus elektroninių cigarečių vartotojus, nemaža dalis yra tokių, kurie rūko tiek įprastas cigaretes, tiek bedūmius tabako gaminius“, – tikino M. Štelemėkas.

 

„Kuomet rūkomi bedūmiai tabako gaminiai, elektroninės cigaretės, yra daugiau gaunama nikotino ir potencialiai didėja priklausomybės lygis ir sunkiau žmonėms paskui mesti visai, atsisakyti rūkymo, o tai yra pagrindinis rodiklis, kad žmogus mestų visiškai rūkyti“, – sakė jis.