Akcijos krenta: Kinijos atsakas į D. Trumpo tarifus kursto prekybos karą

Akcijų rinkoms tragišką pirmadienį Azijos akcijos smuko reaguodamos į Kinijos smūgį Jungtinėms Valstijoms atsakomaisiais tarifais – tai pakurstė prekybos karą, kuris, kaip daugelis baiminasi, gali sukelti recesiją.

Prekybos salėse kilo išpardavimų banga – akcijoms tai buvo blogiausia diena nuo pandemijos laikų: Honkongas prarado 10 proc., Tokijas smuktelėjo 8 proc., Taipėjus – daugiau nei 9 proc.

Volstrito rinkų ateities sandoriai taip pat patyrė smūgį, o nerimaujant dėl poveikio paklausai smuko ir žaliavų kainos.

Donaldas Trumpas praėjusią savaitę paskatino rinkos griūtį pristatęs plataus masto tarifus JAV prekybos partneriams už, anot jo, metų metus trukusį apiplėšinėjimą – ir pareiškė, kad vyriausybės jau rikiuojasi į eilę, nekantraudamos sukirsti rankomis su Vašingtonu.

Tačiau penktadienį užsidarius Azijos rinkoms Kinija pranešė, kad nuo balandžio 10 d. visam amerikietiškam eksportui taikys 34 proc. atsakomuosius tarifus.

Kinai taip pat įvedė eksporto kontrolę septyniems retiesiems žemės elementams, įskaitant gadolinį (įprastai naudojamą magnetinio rezonanso tomografuose) ir itrį, naudojamą buitinėje technikoje.

Viltys, kad JAV prezidentas persvarstys savo politiką, žlugo sekmadienį, kai jis pareiškė nesudarysiąs susitarimų su kitomis šalimis, kol nebus išspręstas prekybos deficito klausimas.

D. Trumpas neigė orkestravęs išpardavimą ir tvirtino negalėjęs numatyti rinkų reakcijos.

„Kartais tenka išgerti vaistų, kad pagytum“, – kalbėjo jis apie rinkos griūtį, dėl kurios bendrovių vertė sumažėjo trilijonais dolerių.

Nepagailėta nė vieno sektoriaus

Azijoje buvo išparduodama viskas, neaplenkiant nė vieno sektoriaus – technologijų bendrovės, automobilių gamintojai, bankai, kazino ir energetikos įmonės visos kaip viena patyrė nuostolių, investuotojams skubiai atsisakant rizikingo turto.

Didžiausius nuostolius patyrė Kinijos elektroninės prekybos milžinė „Alibaba“, atpigusi daugiau kaip 14 proc., jos konkurentė „JD.com“ – 13 proc., Japonijos technologijų investicijų milžinė „SoftBank“, praradusi daugiau kaip 10 proc., ir „Sony“, kuri neteko 9,6 proc.

Šanchajus prarado daugiau kaip šešis procentus, Singapūras – aštuonis, o Seulas atpigo daugiau kaip penkiais, todėl pirmą kartą per aštuonis mėnesius buvo įjungtas vadinamasis „sidecar“ mechanizmas, kuris trumpam sustabdė dalį prekybos.

Sidnėjus, Velingtonas, Manila ir Mumbajus taip pat degė raudonai.

Steve‘as Cochrane‘as, „Moody's Analytics“ vyriausiasis Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ekonomistas, pastebėjo, kad JAV recesija „gali prasidėti labai greitai ir tęstis apie metus ar net ilgiau“.

„O jei JAV prasidės recesija, žinoma, ją pajus ir Kinija, nes jos prekių paklausa nukentės dar smarkiau. Smarkiau, nei būtų nukentėjusi vien dėl tarifų“, – pridūrė jis.

Nerimaujant dėl paklausos naftos kainos pirmadienį nukrito daugiau kaip trimis procentais (penktadienį – septyniais). Abu pagrindiniai kontraktai šiuo metu yra žemiausiame lygyje nuo 2021 m.

Varis – gyvybiškai svarbus energijos laikymo, elektromobilių, saulės baterijų ir vėjo turbinų komponentas – taip pat patyrė didelių nuostolių.

„Rinka vėl pasiekė laisvąjį kritimą ir jau pramušė grindis, – sakė Stephenas Innesas iš „SPI Asset Management“. – D. Trumpo komanda nemirksi. Tarifai traktuojami kaip pergalė, o ne koziris derybose.“

Nuostoliai sekė po dar vienos skerdynių dienos Volstrite penktadienį, kai visi trys pagrindiniai indeksai nusmuko beveik šešiais procentais.

Tai įvyko po to, kai Federalinės rezervų sistemos vadovas Jerome‘as Powellas pareiškė, jog dėl JAV įvestų tarifų greičiausiai padidės infliacija ir sulėtės ekonominis augimas, ir įspėjo apie „padidintą“ išaugusio nedarbo riziką.

Tikėtina, kad D. Trumpo sprendimai JAV centrinių bankų vadovams sukels galvos skausmą, kol jie mėgins suderinti poreikį mažinti palūkanų normas su būtinybe valdyti kainas.

J. Powello komentarai pasirodė po to, kai D. Trumpas pareiškė, jog „mano politika nepasikeis“, ir paragino FED sumažinti palūkanų normas.

„J. Powello rankos surištos, – sakė S. Innesas. – Jis įvardijo akivaizdų dalyką – kad tarifai kursto infliaciją ir recesiją, – tačiau nesignalizavo galįs padėti.“

„Štai kur problema. Šį kartą FED infliacijos įgaliojimai verčia jį laikyti apsauginį tinklą susuktą, kol turto kainos negailestingai deginamos.“

„Prekybininkai nervingai stebi, kaip dvi didžiausios ekonomikos pešasi dėl muitų, ir baiminasi, kad užsitęsus ekonominei kovai ir viena, ir kita gali gauti nokautuojantį smūgį“, – sakė „KCM Trade“ vyriausiasis rinkos analitikas Timas Watereris.

„Nei JAV, nei Kinija nenori nusileisti ir atsisakyti naujų tarifų įvedimo, todėl nenuostabu, kad tokioje eskaluojančioje aplinkoje rizikingų aktyvų vengiama kaip maro“, – pridūrė jis.