Aistros dėl šilumos kainų

Po dviejų mėnesių pertraukos Elektrėnų savivaldybės tarybos nariai vėl rinkosi į tarybos posėdį, kuriame apsvarstė 27 sprendimų projektus. Daugiausiai reakcijų ir diskusijų sulaukė AB „Lietuvos energijos gamyba“ atstovo pristatytas sprendimo projektas, kurio tikslas – gauti savivaldybės narių pritarimą padidinti Abromiškių ir Šarkinės katilinėse gaminamos šiluminės energijos bazinę kainą.

Įžangai – sveikinimai

Posėdį meras ir tarybos pirmininkas Kęstutis Vaitukaitis pradėjo pakilia nuotaika. Meras prisiminė Baltijos kelio minėjimo iškilmes savivaldybės aikštėje, pasveikino susirinkusius artėjančios Mokslo ir žinių dienos proga. Pasak mero, kiekvienas sėdintis taryboje turi sąsajų su šia diena, nes visi yra buvę mokiniai, vėliau į mokyklą einančių vaikų tėveliai ar net mokytojai. Meras sveikinimą skyrė visiems, o ypač pedagogams, kurie „dirba sunkų, pasiaukojamą darbą, auklėdami ir lavindami mūsų mažąją kartą“. Tradiciškai posėdyje buvo pasveikinti tarybos nariai, liepos, rugpjūčio mėnesiais šventę gimtadienius. Šį kartą rožių žiedai įteikti Silvai Lengvinienei, Jūratei Balčiūnaitei, Vytautui Vėželiui ir Dmitrij Burkoj.
Iki pietų savivaldybės tarybos darbas vyko sklandžiai – iš visų klausimų daugiau dėmesio sulaukė tik Elektrėnų savivaldybės kontrolierės ataskaita už 2018 metus. Nors tarybos nariai turėjo įvairių pastabų, ataskaitai buvo pritarta.

Noras pakelti kainas
Po pietų sklandus tarybos darbas užstrigo ties AB „Lietuvos energijos gamyba“ (toliau – LEG) atstovo Elmaro Mickūno pristatytu sprendimo projektu, kuriuo siekta gauti tarybos narių pritarimą padidinti Abromiškių ir Šarkinės katilinėse gaminamos šiluminės energijos bazinę kainą nuo 3,3 iki 5,022 Eur/kW (be PVM). Jei tarybos nariai būtų pritarę sprendimo projektui, nauja, kone dvigubai didesnė kaina galiotų iki 2023 metų.
E. Mickūnas posėdyje kalbėjo, kad LEG statusas Elektrėnų sa­vivaldybėje yra dvejopas – nepri­klausomo gamintojo, kuris parduo­da šilumą Elektrėnų komunaliniam ūkiui, ir šilumos tiekėjo, kuris parduoda šilumą viešajai įstaigai Abromiškių reabilitacijos ligoninei. LEG vadovavosi Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (toliau – VKEK) patvirtinta šilumos kainos nustatymo metodika, kuri numato, kad šilumos tiekėjai, kurie realizuo­ja mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, parengia ir pateikia atitinkamos savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos dedamųjų projektą, o atitinkamos savivaldybės taryba nustato šilumos bazinės kainos dedamąsias. LEG pateikė savivaldybei šilumos bazinės kainos nustatymo projektą ir tikėjosi, kad taryba pritars LEG paskaičiuotoms Abromiškių ir Šarkinės katilinių šilumos kainų dedamosioms.

Galimybės
Bet, kaip ir buvo galima numanyti, kainos padidėjimas sukėlė šurmulį tarybos salėje. Tarybos narys Ramūnas Kartenis klausė, kaip būtų galima sumažinti dedamąją šilumos energijos kainą. E. Mickūnas paaiškino, kad šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dedamosios. Kuro kaina šilumos kainoje sudaro daugiau kaip 70 proc., o atlyginimai neva sudaro nežymią dedamosios dalį. Pasak LEG atstovo, katilinių priežiūrai pagal metodikas tektų atseikėti 44 tūkst. eurų, bet LEG, įvertinusi realias aplinkybes, atlyginimų sumą sumažino perpus. E. Mickūnas teigė, kad investicinė grąža dedamojoje sudaro tik kelis procentus, taigi, didžiąja dalimi šilumos kainą lemia kuro kaina.
Energetikas ir tarybos narys V. Valiušis replikavo, kad savivaldybės kompetencijai priskirta nustatyti bazinę šilumos kainą ne tiekėjams, kaip sakė E. Mickūnas, o gamintojams. V. Valiušio pastebėjimu, tokiu atveju klabama apie gerokai mažesnį – 222 Mwh – šilumos energijos kiekį. V. Valiušiui buvo keista, kad Abromiškių ir Šarkinės katilinėse bazinę kainą norima didinti, nors tomis pačiomis sąlygomis šiluma tiekiama Kietaviškių šiltnamiams, o tas kiekis prilygsta visiems Elektrėnams tiekiamos šilumos kiekiui.

Statusas ir įtikinėjimai
E. Mickūnas priminė, kad LEG statusas yra dvejopas – Kietaviškių šiltnamiams šilumą LEG tiekia kaip gamintojas, o minėtoms katilinėms kaip tiekėjas. Ir tokią tvarką LEG yra išaiškinusi VKEK. E. Mickūnas pastebėjo, kad Kietaviškių šiltnamiai šilumą naudoja tik technologinėms reikmėms, o reguliuojama šiluma tik ta, kuri naudojama patalpų šildymui. Be to, Kietaviškių šiltnamiai prie LEG prisijungę savomis komunikacijomis, dėl to LEG ir yra tik gamintojas.
Kitas energetikas tarybos narys Arvydas Vyšniauskas akcentavo, kad pastovioji šilumos dedamoji yra neadekvačiai aukšta lyginant su kitais gamintojais ir spėjo, kad į pastovią dedamąją gali būti įtraukta kitų dedamųjų, kurios susijusios­ su elektrinės eksploatacija, sąnaudos. Tačiau E. Mickūnas tokius spėjimus paneigė.
A. Vyšniausko neįtikino LEG atstovo paaiškinimas apie Kietaviškių šiltnamiams šilumą gaminančios katilinės ir kitų katilinių kainų skirtumus. „Šiluma yra šiluma, nepriklausanti nuo to, kaip mes ją pavadinsime“, – sakė A. Vyšniauskas ir pabrėžė, kad pagaminimo kaina visiems yra vienoda, o Šarkinės ir Abromiškių katilinėms šilumos kaina išaugs net 52 proc. A. Vyšniauskas nuogąstavo, kad LEG gali drastiškai pakelti kainas ir visiems Elektrėnų gyventojams bei Kietaviškių šiltnamiams, o tai būtų didelė grėsmė visai savivaldybei.
Atsakydamas į klausimą E. Mickūnas kalbėjo, kad siūloma 5,022 Eur/kW (be PVM) kaina nėra fiksuota, ji kis atsižvelgiant į dujų kainą ir kitus kintančius faktorius ir kiekvieną mėnesį bus perskaičiuojama.

Daugiau klausimų, nei aiškumų
Tarybos narys Kęstutis Jasukaitis iškėlė klausimą, kiek darbuotojų dirbs abiejose katilinėse ir sužinojo, kad yra paskaičiuota 1.93 darbuotojų (nepilni du etatai), kuriems per metus numatyta išmokėti 22 tūkst. eurų. Merui K. Vaitukaičiui ir daliai kitų tarybos narių toks darbuotojų poreikis katilinėse pasirodė nerealus.
Tarybos narė J. Balčiūnaitė klausė, kas bus, jei taryba nepatvirtins LEG projekto. E. Mickūnas at­sakė, kad tuomet LEG dėl sprendimo priėmimo kreipsis į VKEK, bet pagal metodiką šį sprendimą turi priimti savivaldybė, kuriai šiluma tiekiama.
Meras K. Vaitukaitis replikavo, kad šilumos gamintojai kitose savivaldybėse taip pat turi po kelias katilines, tačiau šilumos kaina visiems vienoda, o LEG šilumą gamina biokuro, dujų ir Abromiškių bei Geibonių katilinėse ir visose skirtingos šilumos pardavimo kainos.
Bazinės šilumos kainą savi­valdybės taryba svarstė pirmą kartą, todėl buvo daug klausimų ir ne­aiškumų. Kategoriškas dėl sprendimo projekto buvo V. Valiušis, kuris teigė, kad LEG kainos yra išpūstos ir aukščiausios visoje Lietuvoje. Tarybos nario manymu, dalis LEG sąnaudų iš elektros gamybos ir rezervo permetama ant šilumos vartotojų pečių. Tai akivaizdu iš to, kad kintamoji dedamosios dalis yra panaši kaip kitų gamintojų, o pastovioji – nerealiai didelė ir užsiminė, kad norint viską išsiaiškinti būtina ekspertizė. Tarybos narė J. Balčiūnaitė komentavo, kad sprendimo projektas turi daugiau klausimų nei aiškumo ir siūlė balsuoti prieš.
Nors E. Mickūnas atsakė į visus klausimus, tarybos narių jis neįtikino didinti bazinę šilumos energijos kainą.

Įkaitai
Meras K. Vaitukaitis pasiūlė tarybos vardu kreiptis į VKEK. Esą Tarybos nariai nėra šilumos energijos specialistai, todėl abiems pusėms bus naudinga, kai VKEK ekspertai išnagrinės ir įvertins situaciją.
Diskusiją užbaigė UAB „Elek­trėnų komunalinis ūkis“ generalinis direktorius Ričardas Leckas, kuris nevyniojo žodžių į vatą. „Norėčiau apsiginti dėl LEG atstovo išsakytos minties, kad „Elektrėnų komunalinis ūkis“ nustato šilumos kainas. Kainas nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ir įvedė formules. Taip, mes suskaičiuojame, bet Birža nustato kainas ir dabar turime sąlyginai nedidelę kainą – apie 3,5 ct, o lubos uždėtos – 4,27 ct. Šios lubos saugo vartotojus nuo dar didesnių šilumos kainų, nes mes visi esame įkaitai ir meras tą puikiai žino. Prieš 7 metus LEG pasistatė labai brangius katilus, 10 kartų už termofikacinius katilus brangesnius dujinius-garinius katilus, skirtus elektros gamybai. Dabar su tais brangiais katilais LEG vasarą šildo Elektrėnų miestą, nors naudojant biokurą, šilumos gaminimo kaštai būtų daug mažesni. Ir Kainų komisija tokias sąnaudas patvirtino. Šitas pretenzijas mes išsakėme ne kartą, bet Kainų komisija mūsų – tokių mažų – negirdi.“
Po ilgos diskusijos taryba nutarė atidėti sprendimo projektą ir kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos komisiją.

Alternatyvos
Kitu klausimu savivaldybės taryba pritarė Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus specialistės Giedrės Tom­kevičiūtės-Kalinauskienės pristatytam­ sprendimo projektui „Dėl pritarimo­ projektui „Atsinaujinančių ener­gijos išteklių (saulės) panaudojimas Abro­miškių reabilitacijos ligoninėje“. Po diskusijos su LEG atstovu niekas neabejojo tokio projekto nauda. V. Valiušis sakė, kad visi turi galvoti, kaip atsisakyti monopolisto, kuris su kainom elgiasi kaip nori, paslaugų. Tarybos narys ragino panašiais projektais pasinaudoti visas įstaigas, kurios atitinka projekto reikalavimus.

Jei nežinojote…
Kintamąsias sąnaudas sudaro kuro, pirktos šilumos, pelenų, elektros energijos ir vandens technologijai sąnaudos, kurios kinta pri­klausomai nuo reikiamo pagaminti ir patiekti į šilumos perdavimo tinklus šilumos kiekio. Kuro dedamoji šilumos kainoje sudaro nuo 40 iki 80 proc. visos kainos, priklausomai nuo deginamos kuro rūšies. Biokurą deginančių įmonių kuro dedamoji yra mažesnė nei šilumą gaminant dujomis. Tačiau, deginant biokurą, yra išleidžiama daugiau lėšų biokuro įrenginių eksploatacijai.
Pastoviosios sąnaudos – tai tokios sąnaudos, kurias įmonės patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Jas sudaro investicinė grąža, nusidėvėjimo (amortizacijos), einamojo remonto, personalo ir kitos sąnaudos. Būtent šias sąnaudas Komisija kontroliuoja ir prižiūri, kad į šilumos kainą nebūtų įtrauktos nepagrįstos ir dėl neūkiškumo patirtos per didelės sąnaudos.

Virginija Jacinavičiūtė