Aist­ra ko­vos me­nams at­ve­dė į Šiau­lius: Ta­das ne tik sie­kia spor­to aukš­tu­mų, bet ir at­ra­do mėgs­ta­mą pro­fe­si­ją

Į Šiau­lius Ta­dą Jo­nai­tį at­vi­lio­jo no­ras siek­ti spor­to aukš­tu­mų, ta­čiau čia jis at­ra­do ne tik džiu­džit­su im­ty­nių bend­ruo­me­nę, mėgs­ta­mą veik­lą, bet ir ga­li­my­bes stu­di­juo­ti bei siek­ti kar­je­ros, už­sii­mant mėgs­ta­ma pro­fe­si­ja.
 

Įprasti sporto užsiėmimai netraukė

Aukštas ir sportiškas vaikinas užsiima japonų kovos menais, kurie vadinami džiudžitsu. Ši sporto šaka Tado širdį pavergė nuo pirmų treniruočių 2014 metais. Išbandyti imtynes su laužimo ir smūgiavimo elementais vaikinas panoro dar gimtajame Pakruojo miestelyje. Tuo metu ši sporto šaka atrodė kaip gaivus oro gurkšnis, nes Tadui nerūpėjo krepšinis ar futbolas. Jis norėjo kažko kitokio, neįprasto.

„Mane žavi tai, kad šioje sporto šakoje kiekvienas sportininkas yra priklausomas tik nuo savęs ir savo išugdytų įgūdžių. Ir nugali čia ne visada tas, kuris fiziškai stipriausias. Neretai pergalę išplėšia tas, kuris kovoje yra gudresnis“, – aistringai apie džiudžitsu pasakoja studentas T. Jonaitis.

Kurį laiką imtynių subtilybių Tadas mokėsi Pakruojyje, tačiau, nutarus atlikti privalomąją karinę tarnybą, vaikinas nuo sporto atitrūko. Tačiau vos po kelerių metų meilė sportui vaikiną nubloškė į Šiaulius. Čia Tadas vėl sugrįžo mokytis japonų kovos menų. Ir šiuo metu 25 metų vaikinas kelia savo profesionalumo lygį, sunkiai plušėdamas ir nepraleisdamas treniruočių.

„Imtynėse yra pradedančiųjų ir pažengusiųjų grupės. Taip pat atskiros vaikų grupės. Aš priklausau pažengusiųjų grupei. Šiuo metu turiu galimybę netgi padėti treneriui, dirbant ir mokant šios sporto šakos vaikus. Tai man labai įdomu. Vaikus mokyti – gera patirtis bei puikus apšilimas prieš savąją treniruotę“, – su šypsena pasakoja Tadas.

Tikslo siekimas reikalauja kantrybės ir užsispyrimo

Džiudžitsu sporte profesionalumas matuojamas skirtingų spalvų diržais. Tai yra tam tikra sportininkų atestavimo sistema, kurią įveikus gaunamas vis kitos spalvos diržas, kuris nurodo sportininko profesionalumą. Prie kimono aprangos, kuri ir yra dėvima kovų metu, yra derinamas sportininko užsitarnautas diržas. Suaugusiesiems išskiriamas toks diržų eiliškumas pagal pasirengimą: baltas, mėlynas, purpurinis, rudas ir juodas. Pasiekus tam tikrą pasiruošimo lygį, įgyjamas tam tikros spalvos diržas, vėliau ant jo dedamos paskatinimo juostelės.

„Taigi, turint kažkurios spalvos diržą, reikia surinkti keturias paskatinimo juosteles. Tuomet yra užsitarnaujamas kito lygio diržas. Aš šiuo metu turiu mėlyną diržą ir tris paskatinimo juosteles. Esu beveik kitame etape“, – džiaugiasi Tadas.

Vaikinas sako, kad būtent džiudžitsu profesionalumas užsitarnaujamas ne tik varžybų metu ar atlikus egzaminą. Sportininko pažanga stebima treniruočių metu, taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kaip yra įvaldoma kovos technika ir panašiai.

Vaikinas džiaugiasi, kad tikslo siekimas sporte, intensyvios treniruotės ugdo savarankiškumą, savikontrolę. Šios savybės praverčia ir gyvenime. Tadas sėkmingai kremta statybos inžinerijos studijas Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Už pastangas studentas buvo įvertintas – jam skirta UNESCO klubo įsteigta vardinė Kazimiero Šavinio premija. Vaikinas sako, kad dėl lanksčios studijų programos gali sėkmingai ruoštis ir dalyvauti varžybose, o sporte įgyta disciplina padeda krimsti mokslus, laiku atsiskaityti, sąmoningai priimti visas siūlomas naujoves ir avantiūras.

„Studijos man padeda ir sporte. Imtynėse svarbu loginis mąstymas, o būtent tai ugdoma ne tik treniruotėse, bet ir mokantis kitų dalykų. Mokslas man padeda plėsti akiratį, daugiau pamatyti, ugdyti loginį mąstymą. Viskas, ką žmogus daro, jį praturtina, todėl norisi iš gyvenimo imti viską“, – sako Tadas.

Kuria ateities planus

Tadas neslepia, kad kovos menai tapo neatsiejama jo asmenybės dalimi. Sportininkas džiaugiasi, kad gali dalyvauti varžybose, nuodugniai joms ruoštis. Tai padeda atrasti savo silpnybes ir tobulėti.

„Varžybose tobuliname save. Kovoji prieš nepažįstamą sportininką, tu nežinai jo technikos, judesių, pasirengimo ir net neįsivaizduoji, kaip jis mąsto ir elgiasi. Tai verčia tobulinti savo įgūdžius, refleksus, gebėjimą nuspėti kovą ir panašiai“, – pasakoja vaikinas.

Tadas džiaugiasi galimybe treniruoti jaunąją kartą. Sportininkas norėtų savo ateitį sieti su šiuo sportu, treniruoti vaikus ir suaugusiuosius, pasiekti juodą diržą.

„Mes visada palaikome vienas kitą. Ir po nesėkmingų varžybų mokome vaikus ir jaunesniuosius, kad priimtų viską kaip dar vieną pamoką. Juk ir gyvenime ne visada viskas sekasi, reikia mokėti atsistoti pro nesėkmių, mokytis iš savo klaidų ir iš to išeiti patobulėjusiam“, – sako Tadas.

Sportininkas įsitikinęs, kad tiek sporte, tiek studijose, o vėliau ir siekiant karjeros – svarbiausia nebijoti sunkaus ir atkaklaus darbo. O tiems, kurie nebijo klysti, juk ir šypsosi sėkmė.