„AirBaltic“ direktorius: siekiame būti pirmąja oro linijų bendrove, kuri vykdys skrydžius iš Baltijos šalių į Kijevą

Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ yra pasirengusi vėl įtraukti Kyjivą ir Lvivą į savo maršrutų tinklą, kai tik bus atverta oro erdvė, teigia įmonės prezidentas ir generalinis direktorius Martinas Gaussas.

„Siekiame būti pirmoji oro linijų bendrovė, kuri vykdys skrydžius iš Baltijos valstybių į Kyjivą“, – Eltai teigė M. Gaussas. 

„Mūsų komanda buvo Kyjive, diskutavome su vyriausybe ir Boryspilio oro uosto atstovais apie krypties atidarymą“, – pridūrė jis.

Anot „airBaltic“ prezidento, šie skrydžiai bus vykdomi iš Baltijos šalių sostinių oro uostų, kai anksčiau vyko tik iš Rygos. Be to, anot jo, jei viskas vyks kaip suplanuota, atsivėrus oro erdvei, keliautojai iš Latvijos sostinės galės skristi ir į Lvovą. 

„Planuojame pasinaudoti Ryga kaip centru. Iš jos skrydžiai bus vykdomi dar plačiau. (...) Pačią pirmą dieną, kai galės vykti skrydžiai, keliautojai iš Baltijos šalių sostinių galės skrisi į Kyjivą ir atgal, o skrendantieji iš Rygos galės vykti į Lvovą“, – kalbėjo jis. 

M. Gaussas tikisi, kad Ukrainos oro erdvė atsivers jau netolimoje ateityje. 

„Tikiuosi, kad tai (paliaubos ir oro erdvės atsidarymas – ELTA) įvyks greitai. Norint atstatyti Ukrainą reikia taikos. Ir šiame atstatymo procese esame pasiruošę atlikti savo dalį“, – sakė M. Gaussas. 

„airBaltic“ iš Vilniaus, Rygos, Talino, Tamperės ir, sezoniškai, Gran Kanarijos, skraidina beveik 130 krypčių Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Kaukazo regione.

– Galbūt pradėkime nuo apžvalgos. Ar 2024 m. buvo geri metai „airBaltic“?

– 2024-ieji buvo metai, kai ekonominė aplinka vis dar buvo sudėtinga. Mums pavyko padidinti pajamas, keleivių skaičius, EBITDA (pelną prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją – ELTA) ir tai yra svarbu. Bet rezultatas buvo daugiau nei 100 mln. nuostolių ir to priežastis yra tai, ko įprastai nebūna – praėjusiais metais susidūrėme su variklių nusidėvėjimu bei tam tikrais valiutos pokyčiais. Valiutos pokyčių nulemti praradimai siekė 40 mln. eurų. Tuo metu nusidėvėjimas lėmė, kad varikliams išleidome 49 mln. eurų daugiau, nei praeitais biudžetiniais metais. Jei metai baigtųsi šiandien, iš esmės turėtume pelną, o ne nuostolį.

Jei paimsime ir patrauksime šiuos vienkartinius pirkimus, nesusijusius su bendra apyvarta, vaizdas visai kitoks. Kartais ir žiniasklaidai, ir žmonėms būna sunku suprasti. Jie mato nuostolius ir nesupranta, kad verslas ir tokiu atveju gali būti geras, nes tai buhalterinis nuostolis. 

Tačiau buvo ir gerų dalykų: sėkmingai padavėme obligaciją su 380 mln., sudarėme svarbų susitarimą su lėktuvų variklių gamintojais „Pratt & Whitney“. Turime aiškumą dėl išlaikymo išlaidų. Be to, sudarėme sutartį su „Lufthansa“. 

Taigi, įvyko labai svarbių dalykų. Be to, nepaisant išaugusios konkurencijos, sugebėjome padidinti rinkos dalį visose savo bazėse.

Tai apskritai, jei atimtume grynąjį rezultatą, mes džiaugiamės, nes tai buvo dar vieni rekordiniai metai.

Bet 2024 m. pasibaigė prieš 2 mėnesius, o 2025 m. jau matome, kad viskas gerėja. Šiuo metu telkiamės potencialam viešam akcijų siūlymui. 

– Teigiate, kad metai buvo sėkmingi. Kokios to pasekmės klientams?  

– Turime pirmąjį orlaivį, kuris turi „Starlink“. Tai reiškia, kad dalis klientų galės skristi moderniausiu orlaiviu Europoje su greitą ryšį ir dažnius užtikrinančiu „Starlink“. 

Ir, žinoma, kadangi mes augame ir įsigyjame daugiau orlaivių, tai reikš, kad skraidysime daugiau, dažniau, iš visų Baltijos šalių sostinių. Dėl bilietų kainų, manau, esame geroje padėtyje. Taigi, Lietuvai, Estijai ir Latvijai, manau, iš kliento pusės, esame geriausias pasirinkimas. 

Esame aiškus numeris vienas Baltijos šalyse, nes turime aukščiausią Klientų rekomendavimo indeksą iš visų Europos oro linijų bendrovių. Taigi, klientų požiūriu esame oro linijų bendrovių superžvaigždė. 

Jau skelbėme šių metų sausio ir vasario mėnesio eismo duomenis. O ten, kaip ir tikėtasi, matome augančius keleivių skaičius. Taigi, iš keleivių pusės, jei jie perka bilietus, jie ir toliau turėtų būti labai patenkinti. 

– Keleri pastarieji metai „airBaltic“ buvo puikūs – 33 milijonų eurų pelnas 2023 metais. O kaip pats minėjote, 2024 m. galutinis rezultatas neigiamas tik dėl netikėtumų, kitaip irgi būtų išskirtinai geri metai. Tad kokia jūsų įmonės augimo vizija?

– Esame pateikę finansinių skaičių gaires, kiek galėjome atskleisti. 

Keleivių skaičių didinsime 5 procentais. Sėdimų vietų skaičių jau padidinome 3 procentais. Tai reiškia, kad jau dabar skraidome daugiau. Laukia dar daugiau skrydžių. Didiname turimus sėdimos vietos kilometrus. 

O investuotojams svarbu verslo EBITDA, kaip vykdoma orlaivių nuoma. Tad, grįžtant prie skaičių, ACMI nuoma (orlaivių nuoma su įgula, technine priežiūra ir draudimu – ELTA) taip pat auga 20 procentų.

Šiais metais negalime pateikti finansinių gairių, nes ruošiamės akcijų platinimui. Tačiau, iš to, kad norime didinti keleivių, jų vietų skaičių, matosi – pajamos taip pat turėtų augti. 

– Vasaros sezonui „airBaltic“ atšaukė virš 4 tūkst. skrydžių. Ar tai turėtų kelti susirūpinimą?

– Metų pradžioje atšaukėme skrydžius, kurie buvo skirti 2025 m. vasarai. Taip padarėme, nes gavome naują informaciją apie trūkstamus variklius. Bet dabar, kai mes pranešėme apie planuojamus 2025 m. skaičius, į atšauktus skrydžius jau buvo atsižvelgta. 

Atšaukti skrydžiai daugiausia buvo nauji maršrutai, kurių atidarymai vėluos, arba maršrutai, kuriuose buvo užsakytos tik kelios vietos.

Tačiau turėjome taip padaryti, nes prieš Kalėdas gavome informacijos iš „Pratt & Whitney“, kuri gamina variklius, kad vasarą mums trūks daugiau variklių, nei buvo planuota.

Bet, manau, kad tai buvo tik viena savaitė dramos. Su visais nukentėjusiais keleiviais buvo atsiskaityta. 

– Neseniai buvo paskelbta, kad „Lufthansa“ tapo 10 proc. „airBaltic“ akcijų savininke. Ką tai reiškia įmonės ateičiai?

– Jei pažiūrėtume į kraštovaizdį čia, Baltijos šalyse, ir į visas anksčiau egzistavusias oro linijas, tai šiuo metu yra likusi viena – mes. Nėra kitos, bent jau ne reguliarių skrydžių, oro linijų bendrovės. 

Tuo metu pasaulyje yra daugiau nei 750 oro linijų. Galite įsivaizduoti, jei į jus investuoja ketvirta pagal dydį aviakompanija pasaulyje… Manau, kad visiems būtų garbė turėti „Lufthansa“, kaip vieną iš akcininkų. 

Ir, sakyčiau, tai parodo, kas esame, taip pat kokie svarbūs esame ir Baltijos šalims.

Kai sandoris bus baigtas, vadovybėje, stebėtojų taryboje jie turės vieną narį. Taigi, „airBaltic“ iš esmės gali diskutuoti su jų vadovybe apie tai, ką darome. Ir dar svarbiau – „Lufthansa“ sakė, kad tai padarė dėl strateginių priežasčių. Turime sudarę su jais šią trejų metų sutartį už kelis šimtus milijonų eurų. Manau, kad tai labai svarbus žingsnis, kuris šiandien nelabai suprantamas, ypač lokaliai, nes žmonės sutelkia dėmesį į praėjusių metų popierius, apie tai kalba.

Tačiau turime strateginę šios aviakompanijos viziją ir jau 13 metų ją įgyvendiname. 

– Kokia tai būtų vizija? 

– Dabartinė vizija – iki 2030 metų turėti 100 lėktuvų. Jei pažvelgtume į praeitį, nepaisant to, kad turėjome COVID, iš karto po to karą ir nuosmukį pagrindinėse mūsų rinkose, „airBaltic“ vykdė savo augimo strategiją. Kasmet teikiame geresnius EBITDA ir pajamų skaičius.

Taigi, manau, kad tai taip pat yra priežastis, kodėl sulaukėme didelės Europos aviakompanijos dėmesio. Jie pamatė, kad Baltijos šalyse yra kažkas daroma, ir nori būti strategine partnere. Kaip stipriausias Baltijos šalių vežėjas pasinaudosime šiuo pasitikėjimu, kurį įgijome iš naujo akcininko.

Kalbant specifiškai apie Vilniaus oro uostą, čia turėsime aštuonis lėktuvus. Šiandien jų yra trys. Tai reiškia, kad daugiau nei dvigubai padidinsime ryšį tiek iš Vilniaus, tiek iš Talino. Taigi, Baltijos šalims ateis toks augimas, kuris yra reikalingas. 

– Apie būsimą augimą. Ar yra kokia nors grėsmė jūsų augimui dėl geopolitinių pavojų? Nes karas Ukrainoje vis dar kelia nerimą kai kuriam verslui. 

– Kai prasidėjo karas buvo didelis poveikis, nes negalėjome skristi per tam tikras oro erdves ir praradome daug eismo. Tačiau dabartiniuose planuose neįtraukėme jokių galimybių veikti Rytuose.

O kalbant dėl Ukrainos, mūsų komanda buvo Kyjive, diskutavome su vyriausybe ir Boryspilio oro uosto atstovais apie krypties atidarymą.

Būsime pirmoji aviakompanija, skraidanti iš visų trijų Baltijos šalių į Kyjivą. Jau matome tam tikrus ketinimus dėl paliaubų Ukrainoje. Kai tai įvyks, Baltijos šalys įgaus postūmį, nes jos ir nukentėjo dėl šių ryšių netekties. Tikiuosi, kad tai įvyks greitai. Norint atstatyti Ukrainą, reikia taikos. Šiame atstatymo procese esame pasiruošę atlikti savo dalį.

Priminsiu, kad pats paskutinis mūsų skrydis iš Ukrainos buvo Vilnius–Kyjivas. Tą rytą turėjome sustabdyti įlaipinimą, nes kilo karas. Prisimenu lyg tai buvo vakar. Paskutinis skrydis, kurio negalėjome padaryti, turėjome evakuoti keleivius iš Kyjivo.

Labai didžiuosiuosi, kai su keleiviais pakilsime iš Vilniaus į Kyjivą. Ukraina nusipelno susisiekimo su Baltijos šalimis.

Planuojame pasinaudoti Ryga kaip centru. Iš jos skrydžiai bus vykdomi dar plačiau. (...) Pačią pirmą dieną, kai galės vykti skrydžiai, keliautojai iš Baltijos šalių sostinių galės skrisi į Kyjivą ir atgal, o skrendantieji iš Rygos galės vykti ir į Lvovą.

– Vilniaus oro uostas neseniai baigė naują išvykimo terminalą ir jau planuoja naują atvykimo terminalą. Kokia įmonės strategija Lietuvai, ar planuojate plėsti savo paslaugas? 

– Šiandien Rygoje turime daugiau nei 60 procentų eismo, o kitose dviejose Baltijos sostinėse turime tik 15 ir 30 procentų. Taigi, turime daug kur augti Taline ir Vilniuje. 

– Ar baiminamasi, kad augimas Baltijos šalyse gali sustoti dėl mažos rinkos?

– Esame įsikūrę Baltijos šalyse, tačiau jau šiandien, pavyzdžiui, turime lėktuvų, skraidančių iš Gran Kanarijos Ispanijoje į Šiaurės šalis. Nuomos su įgula verslą tikrai vykdome. 

Taigi, sakyčiau, visiškai nebijau, jei planas turėti 100 orlaivių, nepavyktų. Tiesą sakant, „Avia Solution Group“, kuri taip pat yra įsikūrusi Baltijos šalyse, turi daug daugiau lėktuvų nei mes. 

Tikimės didinti pajėgumus ne tik kaip vietinis vežėjas Baltijos šalyse, bet ir reisus iš šių valstybių. Visgi tikimės, kad pajėgumai regione augs tris kartus greičiau nei likusioje Europoje. 

Turime labai aiškų planą Lietuvai, nes esame tik antras paslaugos tiekėjas pagal dydį. Bet Lietuvos oro uostai mums yra labai teigiamas partneris ir čia siekiame, kaip sakiau, turėti bazę su bent 8 lėktuvais, kas būtų labai daug. 

Lietuvos ekonominė padėtis geresnė nei kitų dviejų Baltijos valstybių. Be to, pati šalis yra didesnė. Ir matome, kad „Ryanair“ ir „WizzAir“ dirba labai gerai. Bet mes atliekame kiek kitokią funkciją ir mūsų teikiamos kryptys yra reikalingos. Ir todėl Vilnių matau kaip vieną iš trijų oro uostų, kuriame išaugsime reikšmingai. Čia paminėčiau, kad nesenai paskelbėme apie skrydžių į Amsterdamą dažnėjimą. 

– Tad turite ir plėtros planų konkrečiai Lietuvos oro uostuose?

– Mes norime turėti didelę įtaką Vilniuje. Dėl to dalinai vykdėme plėtrą už Rygos, kaip reisų centro, ribų. 

Paminėsiu, kad Lietuvos aviacijos strategija, kurią man pristatė jūsų susisiekimo ministras, iš tikrųjų labai džiugina, nes norima pagerinti Lietuvos poziciją Tarptautiniame susisiekimo indekse. Mes būsime to dalis, gerinant Lietuvos oro susisiekimą.  

Norime augti ir užtikrinti ryšį, žiūrime kaip jungiant Vilnių su Ryga, galima didinti dažnį. 

Be to, mūsų plėtra skraidins naujus, šiandien neegzistuojančius maršrutus iš Vilniaus. Nes paprastai, kai turime labai gerą maršrutą iš Rygos, tada pridedame šį maršrutą ir iš Vilniaus ir Talino. 

– Ar galėtumėte pasidalinti įžvalgomis apie Baltijos šalių keleivių kelionių įpročius? Kokios kryptys yra populiariausios, kurios populiarėja? Ar yra kažkokių naujų?

– Populiariausias mūsų maršrutai tradiciškai yra Alikantė, Barselona ir Malaga Ispanijoje, taip pat Amsterdamas Nyderlanduose, ​​Londonas Jungtinėje Karalystėje, Viena Austrijoje. Tivatas Juodkalnijoje yra labai įdomus maršrutas. 

Ir čia būtent tokie maršrutai, kuriuos pradėjome iš Rygos, o tada plėtėmės į kitus oro uostus Baltijos valstybėse. Dabar siūlome, iš esmės, iš visų sostinių. 

Bet turime maršrutus, kurie būdingi tik vienai šaliai, pavyzdžiui, skrendame į Turiną Italijoje ir Duseldorfą Vokietijoje iš Vilniaus.

Yra maršrutų, kurie yra specifiniai, turi konkrečias rinkas iš kiekvienos sostinės. Koks yra jų populiarumas, dar gryniname.

– Ar galima tikėtis naujų maršrutų artimiausiu metu? 

– Niekada neskelbiame maršrutų iš anksto. Galiu tik pasikartoti – kai bus saugi oro erdvė, vykdysime maršrutą Vilnius–Kyjivas. Bet šiaip naujų maršrutų neskelbiame, nebent jau galima nusipirkti jų bilietus.