Afrikai tapus beždžionių raupų epicentru, dauguma ES šalių jai aukos vakcinos dozių: Lietuva prisidėti negalės

Iki 2025-ųjų metų Afrikos valstybėms galimai reikės apie 10 mln. vakcinos nuo beždžionių raupų (Mpox) dozių, kad viruso plitimą pavyktų suvaldyti. ES ir Vakarų partneriai planuoja vakcinas dovanoti, tačiau jos padengs vos 5 proc. poreikio. Šiuo metu Lietuva turi ribotą kiekį, apie 2 500 „Jynneos“ vakcinos dozių, todėl Sveikatos ministerijos (SAM) duomenimis, prisidėti prie paramos Afrikos valstybėms neplanuojama.

Nuo 2024 m. pradžios Afrikos žemyne ​​užregistruota per 24 tūkst. įtariamų raupų atvejų, patvirtinti 5 549 užsikrėtimai ir 643 mirtys iš 14 žemyno šalių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Centrinę ir Vakarinę Afrikos dalį įvardija pasaulinės ekstremaliosios situacijos epicentru.

Europos Komisija Afrikos valstybėms nutarė skirti 215 000 vakcinos dozių, dar 351 500 dozių papildomai iš savo turimų rezervų paaukojo arba numatė aukoti 9 ES valstybės: Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Malta, Portugalija, Liuksemburgas, Kroatija, Austrija ir Lenkija.

Europoje vakcinų poreikiui pasiruošta iš anksto

Italijos portalo „Il Sole‘24” duomenimis, Europos Komisija skiepais nuo Mpox viruso apsirūpino dar 2022 metais, per pirmąjį viruso protrūkį. Iš Danijos farmacijos kompanijos įsigyti du milijonai vakcinos MVA-BN, dar žinomos „Jynneos“ pavadinimu. Turimos atsargos išdalintos ES šalims, tarp jų ir Lietuvai.

SAM atstovai pastebi, kad nuo 2022 metų skiepijimas rekomenduojamas tik rizikos grupėje esantiems asmenims. Nors šių metų vasaros pabaigoje paskelbta tarptautinė ekstremali situacija, o Lietuvoje jaučiamas susidomėjimas galimybe skiepytis, tačiau rekomendacija išlieka nepakitusi – masinė vakcinacija nuo Mpox viruso nėra planuojama.

„Lietuva turi geriau organizuotą sveikatos priežiūros sistemą, nei Afrikos valstybės, turi reglamentuotą užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir valdymą, turi vakciną nuo beždžionių raupų, todėl tikimybė, kad Mpox Lietuvoje išplis iki epideminio masto, yra labai maža. Juolab, jau turime patirtį, kai 2022 m. buvo atpažinti ir laboratoriškai diagnozuoti 5 įvežtiniai beždžionių raupų atvejai, visi jie buvo suvaldyti, nes antrinių užsikrėtimų neregistruota“, –  Eltai pasakoja SAM atstovai.

Paplito, nes buvo atsisakyta skiepų

Klinikų tinklo „Affidea“ šeimos gydytojas Vidmantas Dovydėnas atkreipia dėmesį, kad „Mpox“ arba „B-raupų“ pavadinimą gavęs virusas yra tokios pat kilmės kaip ir pirminė jo versija, surasta dar šeštajame dešimtmetyje, todėl prevencinės priemonės gana gerai žinomos.  

„Virusas plinta iš gyvūno žmogui arba iš žmogaus žmogui. Iš gyvūno žmogui virusas gali būti perduodamas tiek gyvūno įkandimo metu, tiek, pavyzdžiui, apdorojant žalią mėsą. Šį virusą platina žiurkės, voverės, pelės, taip pat beždžionės. Iš žmogaus žmogui virusas perduodamas artimo kontakto būdu: lytiniu keliu, per kontaktą su sergančio asmens oda (bėrimai, odos pažeidimai, kraujas, šašai). Taip pat galima užsikrėsti ir nuo virusu užsikrėtusio asmens įvairių daiktų, pavyzdžiui, drabužių, patalynės, rankšluosčių, indų, stalo įrankių“, –  sako V. Dovydėnas.

V. Dovydėnas Eltai pasakoja, kad iki 2022 metų viruso paplitimas už Centrinės ir Vakarų Afrikos ribų buvo minimalus, fiksuojami tik pavieniai atvejai. Dabar stebimas viruso aktyvumas, nes ilgainiui daugėjo žmonių be imuniteto šiai ligai.

„Tiek įprastas raupų virusas, tiek Mpox priklauso tai pačiai genčiai. Iki 1980 m. buvo vykdoma rutininė vakcinacija nuo raupų. Ši vakcina taip pat apsaugodavo ir nuo Mpox viruso sukeliamų raupų. Kadangi neliko visuotinės vakcinacijos, palaipsniui daugėjo žmonių, neturinčių imuniteto. Nors raupų virusas (variola virus) laikomas likviduotu, tačiau Mpox virusas liko. Į Europos valstybes ar JAV jis paplito dėl kelionių į endemines Centrinės ir Vakarų Afrikos šalis“, –  atskleidžia medikas.

Liga dažniausiai nesudėtinga, bet izoliuotis privalu

Nors 2024 metais ėmė plisti užkrečiamesnė ir pavojingesnė viruso atmaina, V. Dovydėno teigimu, ligos eiga dažniausiai nėra sunki, todėl pacientas gali gydytis namuose. Visgi, svarbu izoliuotis ir neturėti kontakto su kitais asmenimis: gyventi atskirame kambaryje, nesidalinti higienos priemonėmis, rūbais, rankšluosčiais, patalyne, stalo įrankiais ir t. .t.

„Bėrimai turėtų būti pridengti rūbais. Jei aplinkoje yra kitų asmenų – būtina dėvėti veido kaukę ar respiratorių. Veido kaukę turėtų dėvėti ir nesergantys šeimos nariai, pacientą slaugantys asmenys. Pastarieji turėtų mūvėti vienkartines pirštines, naudoti dezinfekcijos priemones, dezinfekuoti visus paviršius, su kuriais sergantis asmuo turėjo kontaktą. Kadangi virusas plinta ir lytiniu keliu – būtinos barjerinės apsaugos priemonės“, – vardija V. Dovydėnas.

Sąlytį su sergančiuoju turėję asmenys stebėti savo sveikatos būklę turėtų mažiausiai 21 dieną nuo kontakto dienos ir imtis veiksmų, simptomams pasireiškus.

ES šalyse ir Lietuvoje padidintas budrumas

SAM duomenimis, ES šalys griežtų ribojimų, siekiant užkardyti Mpox plitimą kol kas neplanuoja. Austrija, Airija, Švedija, Portugalija, Italija teigia, kad svarstytų arba planuoja svarstyti rekomendacijų pakeitimus atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją. Kipras ir Kroatija be rizikos grupės asmenų rekomenduoja pasiskiepyti ir keliaujantiems į protrūkio šalis, jei numatomas artimas kontaktas su vietos gyventojais ir pacientų priežiūra. Kitos ES šalys skiepyti keliautojų kol kas neplanuoja. Vertinama, kad galimybė virusui plisti yra maža.

„Užkrečiamųjų ligų, taip pat ir beždžionių raupų, įvežimo į Lietuvą tikimybė išlieka, kadangi žmonės keliauja. Šiuo metu bendra rizika ES gyventojams užsikrėsti Mpox vertinama kaip maža. Tam, kad įvežtiniai beždžionių raupų atvejai (jei taip atsitiktų) neišplistų, padidintas medikų bendruomenės budrumas, informuota Lietuvos turizmo asociacija, informacija gyventojams pateikta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) svetainėje, žiniasklaidoje“, – teigia SAM atstovai.