Advokatas: už šnipinėjimą M. Danielius nubaustas per griežtai, palyginti su E. Manovu

Lietuvos apeliacinis teismas šią savaitę išnagrinėjo už šnipinėjimą Baltarusijai nuteisto vilniečio Manto Danieliaus baudžiamąją bylą.

Savo verdiktą trijų teisėjų kolegija skelbs gegužės 15 dieną. Tada ir paaiškės, ar lieka galioti M. Danieliui paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Devynerių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas 40-metis vyras prašo jį išteisinti.

M. Danieliaus advokatas Povilas Eigminas mano, kad jo klientas nubaustas pernelyg griežta bausme.

„Jeigu lyginti su Manovo byla, kur teigiama, kad už užmokestį buvo teikiama informacija, tai čia, Manto Danieliaus atveju, nieko tokio čia nebuvo“, – Eltai sakė advokatas P. Eigminas.

ELTA primena, kad Šiaulių apygardos teismas ketvirtadienį kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai pripažino buvusį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narį  Eduardą Manovą ir skyrė jam 8 metus ir 6 mėnesius.

Apeliacinis teismas M. Danieliaus bylą nagrinėjo per kelis uždarus posėdžius, teismas netenkino nė vieno prašymo kaip liudytojus apklausti Valstybės saugumo departamento (VSD) dabar jau esamus ir buvusius vadovus – Darių Jauniškį ir Remigijų Bridikį.

„Su minimu nuosprendžiu nesutinku visiškai, prašau jį panaikinti dėl netinkamai pritaikyto Baudžiamojo įstatymo, ignoruotos aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei kitų šiame skunde nurodomų motyvų“, – laiške Eltai yra rašęs M. Danielius.

Apeliaciniame skunde M. Danielius prašo pilnai panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, taip pat prašo grąžinti visus per kratas iš jo paimtus daiktus ir dokumentus, susijusius su šia byla.

Vilniaus apygardos teismas pernai rugsėjo 20 dieną kaltu dėl šnipinėjimo Baltarusijai pripažino vilnietį ir teisininko išsilavinimą turintį M. Danielių ir skyrė jam 9 metų laisvės atėmimo bausmę.

Teismas paskelbė, kad kaltinamasis surinko ir perdavė Baltarusijos valstybinio kanalo žurnalistei K. Lebedevai informaciją apie Lietuvoje esančių baltarusių opozicijos organizacijų vadovus ir jų narius, jų veiklą, nuotraukas, filmuotą medžiagą, nuo režimo pabėgusių piliečių asmens duomenis, fotonuotraukas, ikiteisminio tyrimo duomenis bei tam tikrus duomenis apie Lietuvos piliečius.

Pasak teismo, perduota informacija atitinka šnipinėjimo dalyko požymius, o M. Danielius ją surinko ir siuntė vykdydamas užsienio žvalgybos organizacijos užduotį.

Teisėja Rasa Paužaitė atkreipė dėmesį, kad pats kaltinamasis neneigė perdavęs informaciją, o minėta Baltarusijos žurnalistė bendradarbiavo su Baltarusijos žvalgybos organizacija KGB ir vykdė jos užduotis, o M. Danielius žinojo M. Lebedevos statusą, žinojo, suprato kad renka ir siunčia Baltarusijos žvalgybą dominančią informaciją, per ikiteisminį tyrimą apklausiamas M. Danielius sakė, kad jis yra puikiai susipažinęs su Baltarusijos KGB funkcijomis, jos jam labai gerai žinomos.

„Apie tai, kad informaciją perdavė, patvirtina gausūs surinkti įrodymai“, – sakė teisėja R. Paužaitė.

„Surinktas pakankamai didelis kiekis informacijos, kaltinamasis naudojo apgaulę, trys asmenys pripažinti nukentėjusiais, kaltinamojo veiksmai sukėlė grėsmę, kad opozicijos atstovai bus sulaikyti ar tokie veiksmai bus atlikti su jų artimaisiais“, – sakė nuosprendį paskelbusi teisėja R. Paužaitė.

Ji teigė, kad skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad asmuo anksčiau teistas devynis kartus, išvadų dėl savo praeities nepadarė, todėl skirta pakankamai griežta bausmė.

Dėl poveikio savo bylos liudytojams, tuomet, kai laikinai buvo išleistas į laisvę, M. Danielius išteisintas.

Prokuratūra prašė Lietuvos pilietį įkalinti 11 metų. Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas vykdydamas kitos valstybės, jos organizacijos ar jų atstovo užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų.

Prokuratūra teigia, kad, prisidengdamas savanorio veikla, M. Danielius bendravo su Lietuvoje veikiančiomis organizacijomis, vienijančiomis Baltarusijos režimo demokratinę opoziciją, asmenimis, kurie po 2020 m. rugpjūčio mėn. vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, siekdami išvengti arešto, įkalinimo ar kitokio teisinio persekiojimo, persikėlė į Lietuvą.

Bylos duomenimis, kaltinamasis lankydavosi Baltarusijos opozicijos organizacijų patalpose, dalyvaudavo renginiuose, įtariama, rinko ir perdavė informaciją apie jų veiklą, vykdomus projektus, finansavimo šaltinius, organizacijoms priklausančius asmenis ir jų susitikimus.

Pernai rugsėjį, perduodama bylą teismui, prokuratūra teigė, kad, tyrimo duomenimis, kaltinamasis M. Danielius nuo 2022 m. sausio iki 2023 m. vasario vykdė Baltarusijos pilietės bendradarbiaujančios su šios šalies žvalgybos organizacija užduotis, rinko ir perdavė ją dominančią informaciją. Minima Baltarusijos pilietė yra Minsko kontroliuojamos žiniasklaidos laidų vedėja K. Lebedeva.

M. Danielius nuteistas ne tik už Baltarusijos žvalgybai perduotą informaciją apie Lietuvoje veikiančias baltarusių opozicijos organizacijas, bet ir už informacijos perdavimą apie Ukrainoje esantį baltarusių Konstantino Kalinausko pulką.

2021 m. iš Baltarusijos išvykęs Viktoras Savičius 2022 m. tarnavo Tarptautinio Ukrainos gynybos legiono Konstantino Kalinausko pulke, po tarnybos grįžo į Vilnių. Bylos duomenimis, M. Danielius, vykdydamas K. Lebedevos užduotį, 2022 m. rugpjūtį Vilniuje surengė susitikimą su minėtu Baltarusijos piliečiu, jis buvusį karį įtikino, kad JAV ambasadą domina informacija apie pulko sudėtį, apginklavimą, logistikos ir tiekimo grandines. Įrašęs pokalbį su V. Savičiumi, M. Danielius jį per „Telegram“ persiuntė K. Lebedevai.

M. Danieliaus bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui V. Savičiaus apklausti taip ir nepavyko – pernai spalį 34 metų V. Savičius žuvo per avariją Grigiškėse, jį partrenkė automobilis.