Adventas - laikas nematomam turtui atrasti

Ką reiškia adventas? Ką reiškia tos keturios savaitės iki Kūčių ir Kalėdų, iki tos tradicijos, kai visi, tikintys ir netikintys, suvažiuoja pas savo artimuosius? Tiesa ta, kad visų mūsų didžiausias turtas - mūsų dvasinės vertybės. Todėl adventas ir yra tam, kad sustabdytų žmogų gyvenimo rutinoje ir šis atrastų tą nematomą turtą, kurį turi savyje.

Tyla - pasaulio triukšme

Adventas - ypatinga tyla pasaulio triukšme. Tai kelionė - pasiruošimas Dievo gimtadieniui. Tam, kad pasiruoštum Kalėdoms, neužtenka pasipuošti eglutę ir rytoj laukti svečių. Adventas žvelgia giliau, jis žvelgia į žmogaus būtį, jo gyvenimą, egzistenciją, tikslą, į jo ėjimą pirmyn, į ateitį.

Adventas nori sugrąžinti žmogų į tai, kas nepaskaičiuojama, kas nesveria - į tuos dvasinius turtus ir dvasines vertybes. Kad žmogus pamąstytų, kad yra laikas, kuris eina ir kurio nesustabdysi, kad yra gyvenimas ir ateitis, kurios nežinome.

Adventas žmogų tiesiog nori išmesti iš to laiko ribų, tiki jis ar netiki, nesvarbu. Adventas yra skirtas visiems.

Reikia ieškoti šviesos, tačiau ta šviesa yra nei jungiklis, nei žvakė. Adventas nori, kad žmogus pats atrastų, kur ta šviesa, kur jo kelias eina, kur jo gyvenimo tikslas. Ne kasdienis tikslas, o ateities tikslas.

Keturi advento sekmadieniai

Keturis advento sekmadienius žmogui pasakoma, ką jis gali padaryti. Pirmąjį advento sekmadienį sakomi šie Evangelijos žodžiai: "Budėkite. Budėkite prie savo gyvenimo, budėkite prie savo pašaukimo, budėkite prie savo egzistencijos". Nepaleiskite savęs, netapkite minios žmogumi, kuris nieko nemąsto, tik plaukia pasroviui ir nesupranta, kodėl. Žmogus turi atsisukti į save ir atrasti, kas jis toks.

Antrąjį advento sekmadienį sakoma: "Nusivilkite gedulo ir varganumo drabužius". Tai reiškia, kad nuo savo sielos ir dvasios reikia nusiimti gedulą, varganumą. Pažvelkite, koks gyvenimas turtingas: jūs galite matyti, jūs galite girdėti, jūs galite mylėti, jūs galite jausti - jūs turite savyje tiek gyvybės ir meilės. Jūs pavargstate nuo savo darbų, jūs nusidėvite ir nebepastebite, tada sakote: varganai gyvenam, aplink tik gedulas, nuotaikos neturim, gresia neviltis.

Reikia nusivilkti varganumo rūbus - apsivilkti džiaugsmo drabužius, nuvalyti sielos dėmes. Siūloma susitvarkyti ir pakeisti tai, kas paseno tavo viduje, pradėti naują gyvenimą. Nes yra dar ir sielos šventė.

Trečiąjį advento sekmadienį žmogui siūloma džiūgauti. Džiūgauti, kad gali gyventi, mylėti, kalbėti, dainuoti. Žmogus yra džiaugsmo, o ne vargano ir gedulingo gyvenimo liudininkas.

Ne visi šį kvietimą išgirsta, sako, kad neturi laiko. Tai kam jūs turėsite laiko vėliau? Kam mums laukti paskutinės dienos, jei galime dabar apgailėti - numazgoti save, pradėti gerais ir meilės darbais kurti savo ateitį, daugiau žmonių padaryti laimingais.

Pavargusio žmogaus dvasia alkana

Kas yra pasninkas? Banalu būtų, jei tai būti tik mėsos nevalgymas. Pasninkas reiškia - sustabdyk save. Sustabdyk prieš tardamas piktą žodį, keiksmažodį, nebūk valdomas savo liežuvio, pažabok save, savo gyvenimiškus poreikius. Tai siekis dvasinio tobulėjimo link. Kai nori pikta sakyti, pagalvok, ar tai naudinga tau, tavo artimam žmogui. Kodėl mes pyktį turim prisileisti iki širdies? Mums reikia suvaldyti save.

Yra žmonių, kurie nenori tylos, nenori ramybės. Žmonės rutinoje sukasi, tampa pikti, nervingi, nepagarbūs, nekantrūs - praranda viską, kas žmoguje yra vertinga. Pavargusio žmogaus dvasia alkana, vidinis pasaulis tuščias. Žmogus galvoja, kad kuo daugiau ant jo stalo bus daiktų, tuo jis bus turtingesnis ir laimingesnis. O kas, jei ryt tavęs jau nebebus?

Pasaulis nepastebi, kad mums reikia mylėti ir jaustis mylimiems, džiaugtis, dalyti šypsenas, jaustis laimingu tada, kai galime kitam padėti tai atrasti. Juk šypsena, šilti žodžiai, pagarba sušildo žmonių širdis.