Abejotinas skaidrumas: Lietuvos oro uostai slapta pasirinko bendroves, kurioms pasirengę atseikėti 1,149 mln. eurų

Nors kol kas nėra aišku, kaip koronaviruso epidemija ir karantinas pakeis gyvenimą, koks baisus bus naujasis koronavirusas, ir apskritai, kiek jis gyvuos, valstybės įmonė Lietuvos oro uostai ėmė ruoštis galimiems pokyčiams – plačiu mostu pasiruošė atseikėti daugiau nei milijoną eurų už dezinfekcinį skystį ir kitas apsaugos priemones.

Per vieną dieną Lietuvos oro uostai pasirašė kelias sutartis, kuriomis keleriems metams į priekį apsirūpino dezinfekcinio skysčio, respiratorių ir kitų apsaugos priemonių tiekimu. Anot Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), turimais duomenimis, tai – vienintelis tokio masto saugos priemonių apsipirkimas, viešųjų pirkimų būdu vykęs balandį.

Kai kuriuos pirkinius valstybės įmonė sutiko įsigyti už klausimų keliančią kainą. Maža to, tiekėjus Lietuvos oro uostai pasirinko neskelbiamu būdu – VTP teigia, kad taip elgtis nerekomenduoja ir skaidrumo čia nemato.

Stambus apsipirkimas

Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) pateikiamais duomenimis, balandžio 9 d. Lietuvos oro uostai sudarė bent penkias sutartis dėl dezinfekcinio skysčio įsigijimo, respiratorių, apsauginių akinių, pirštinių ir antbačių.

Valymo priemonėmis prekiaujanti bendrovė „Manjana“ su Lietuvos oro uostais tądien sudarė dvi sutartis: trejus metus tieks dezinfekcinius skysčius rankoms ir paviršiams valyti, už tai iš valstybės įmonės gaus iki 242 tūkst. eurų, dar tieks pirštines ir antbačius, už kuriuos Lietuvos oro uostai numatę sumokėti iki 121 tūkst. eurų.

Dar po 242 tūkst. eurų už dezinfekcinius skysčius Lietuvos oro uostai per trejus metus gali sumokėti bendrovėms „BS Chemical“ ir „Kemitek“; už tokią maksimalią pinigų sumą sutartyse numatyta pirkti produkcijos iš minėtų bendrovių.

Bendrovė „Sabelijos prekyba“ sudarė didžiausios vertės sutartį – už respiratorius ir apsauginius akinius Lietuvos oro uostai įsipareigojo sumokėti iki 302,5 tūkst. eurų.

Visos sutartys sudarytos trejų metų laikotarpiui – iki 2023 m. balandžio 9 d., o bendra jų vertė – 1,149 mln. eurų.

VPT laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė Alfa.lt informavo, kad Lietuvos oro uostų užmojų balandį būta itin plačių – nė viena kita perkančioji organizacija nesudarė tokių sutarčių dėl dezinfekcinių priemonių pirkimo, kuriose figūruotų tokios sumos. „Kiek žinome, dezinfekcinėms priemonėms tokio dydžio sutarčių balandžio mėn. kitos perkančiosios nesudarė“, – teigė J. Petkuvienė.

Dezinfekcinis skystis – nepigus malonumas

Iš viso už dezinfekcinį skystį per trejus metus Lietuvos oro uostams gali tekti sumokėti iki 726 tūkst. eurų. Pastaroji prekė valstybės įmonei taps nepigiu malonumu, mat, nors rinkoje šiuo metu dezinfekcinio skysčio gausu, jį ėmėsi gaminti net „Vilniaus degtinė“, tiekėjos nustatė nemažą kainą – 10 eurų už litrą ir daugiau.

„Kemitek“ tiek dezinfekcinį skystį rankoms, tiek paviršiams dezinfekuoti įsipareigojo Lietuvos oro uostams parduoti ta pačia kaina – už litrą Lietuvos oro uostams teks mokėti 10,29 euro. „BS Chemical“ savo produktą „BS Dezon S“ taip pat parduos vienoda kaina ir rankoms, ir paviršiams dezinfekuoti – litras šio dezinfekcinio skysčio valstybės įmonei atsieis 7,26 euro.

„Manjana“ dezinfekcinį skystį rankoms „Soft Care Med“ parduos brangiausiai – po 12,10 euro už litrą. Tiesa, dezinfekcinį skystį paviršiams bendrovė parduos tik po 5,66 euro už litrą.

VPT: tokios praktikos nerekomenduojame

Dezinfekcinį skystį pigiau nei dabartiniai tiekėjai galinčios pasiūlyti bendrovės Lietuvos oro uostams to padaryti, deja, negalėjo – pasidomėjus paaiškėjo, kad valstybės įmonė neskelbė atviro konkurso, kurio metu visi norintys galėtų pasiūlyti savo produkciją ir kainą. „Mūsų duomenimis, šioms sutartims sudaryti buvo vykdytos neskelbiamos derybos, todėl skelbimo apie šį pirkimą ir nėra“, – Alfa.lt teigė J. Petkuvienė.

Anot laikinosios VPT vadovės, tokia praktika, kai didelės vertės pirkimai sudaromi tiekėjus parenkant ne atviro konkurso būdu, nėra itin skaidri ir rekomenduotina. „Sutarčių sudarymas 3 metų laikotarpiui yra dažna viešųjų pirkimų praktika. Tačiau šiuo atveju norėtume akcentuoti, kad neskelbiamos derybos turėtų būti vykdomos tik nedideliam kiekiui įsigyti, kad būtų apsirūpinta būtinomis priemonėmis, iki kol bus įvykdytos įprastos viešųjų pirkimų procedūros ir skaidriai nusipirktas visas reikalingas kiekis. Tad tokios trukmės sutartys įvykdžius neskelbiamas derybas nėra tinkamas pasirinkimas. Tokią poziciją esame išsakę viešai, skelbiant Europos Komisijos išaiškinimus dėl pirkimų COVID-19 apsaugos priemonėms įsigyti“, – teigė J. Petkuvienė.

Pirkimo kriterijus – prognozės

Pasiteiravus Lietuvos oro uostų, kokiais kriterijais remiantis paskaičiuota, kiek dezinfekcinio skysčio ir kitų apsauginių priemonių reikės, o kartu – kaip apskaičiuotos maksimalios sumos, kurias gali tekti išmokėti tiekėjams, valstybės įmonės atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas informavo, kad Lietuvos oro uostai tiesiog pabandė nuspėti, kiek išteklių dezinfekcijai ir apsisaugojimui nuo virusų gali prireikti.

„Perkama pagal faktinį poreikį iki išviešintos sutarties vertės išnaudojimo. Planuojama vertė nustatyta remiantis prognozėmis, kiek galėtų reikėti šių prekių“, – rašė T. Vasiliauskas.

Lietuvos oro uostų atstovas taip pat patvirtino, kad valstybės įmonė neskelbė viešojo konkurso, o potencialius tiekėjus pasirinko pati. „Buvo vykdomas neskelbiamas supaprastintas pirkimas, kviečiant daugiau nei 10 rinkoje veikiančių bendrovių teikti savo pasiūlymus“, – rašė T. Vasiliauskas.

Tačiau Lietuvos oro uostai pažymėjo, kad, atsiradus galimybei įsigyti reikiamų išteklių pigiau, gali surengti naują viešąjį pirkimą. „Kartu lyginamės ir su kitų organizacijų kainomis, tad pastebėjus kritimą rinkoje bei išlikus poreikiui tikrai bus vykdomi nauji pirkimai“, – teigė valstybės įmonės atstovas.

Alfa.lt