Apklausa: lietuviai atskleidė pagal kokius kriterijus renkasi būstą

Naują būstą lietuviai renkasi vadovaudamiesi trimis pagrindiniais kriterijais: vieta, kaina ir statytojo patikimumu. Tai parodė statybų bendrovės „YIT Kausta“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Tyrimas atskleidė ir pasirinkimo skirtumus tarp vilniečių ir kauniečių: sostinės gyventojai didesnį dėmesį skiria būsto aplinkai ir su vieta susijusiems dalykams, o kauniečiai labiau akcentuoja finansinius pasirinkimo aspektus. Specialistai pataria, kad įsigyjant būstą reikėtų galvoti ne tik apie gyvenimą jame, bet ir apie tai, kas bus, kai sumanysite jį parduoti.

Apklausus didžiųjų miestų gyventojus, paaiškėjo, kad svarbiausi kriterijai renkantis būstą lietuviams yra vieta (72 proc.), kaina (64 proc.) ir maži būsto išlaikymo kaštai (64 proc.). Tarp svarbiausių pasirinkimo aspektų apklausos dalyviai minėjo su transportu susijusius dalykus: gerą susisiekimą (62 proc.) ir stovėjimo aikštelę automobiliui (41 proc.).

Renkantis namus lietuviams svarbiausi – praktiniai aspektai

Statybų bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas teigia, kad lietuviai rinkdamiesi būstą daugiau dėmesio skiria ne estetikai, bet praktiniams dalykams. „Vieta ir kaina yra fundamentalūs pasirinkimo kriterijai, kuriuos klientai akcentuoja visada. Tačiau tiek iš apklausos rezultatų, tiek iš patirties matome, kad gyventojai vis labiau vertina būstą ir pagal jo funkcionalumą bei atitikimą gyvenimo būdui: kiek kainuos jį išlaikyti, ar patogu bus iš namų nuvykti į darbą, ar vakare bus vietos pasistatyti automobilį šalia namų“, – sako K. Vanagas.

„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė teigia, kad renkantis būstą iškyla kainos klausimas, kuris yra vienas svarbiausių, todėl nusižiūrėjus patinkantį būstą reikėtų sau atsakyti į kelis klausimus.

„Pirmiausia būtina atsakingai įvertinti savo galimybes: ar esama finansinė situacija leidžia įsigyti poreikius atitinkantį būstą? Kiek santaupų reikia būti sukaupus, kokią dalį reikėtų skolintis? Kokios turėtų būti šeimos pajamos, mokant būsto paskolą ir atsiradus šeimos pagausėjimui, iš kokių pajamų ir kiek laiko šeima galėtų išgyventi, jei vienas iš sutuoktinių netektų pajamų šaltinio? Šiuos klausimus reikėtų aptarti, sprendžiant asmeninių ir šeimos poreikių bei finansinių galimybių atitikimą įsigijus nuosavus namus“, – sako ji, ir primena, kad perkant būstą su būsto paskola paprastai būtinas ne mažesnis nei 15 proc. būsto kainos ar vertės pradinis įnašas.

Atskleidė poreikių skirtumus tarp miestų

Apklausa atskleidė ir skirtumus tarp miestų. Renkantis būstą vilniečiams buvo gerokai svarbesni su vieta ir aplinka susiję būsto klausimai, tokie kaip vieta automobiliui, saugi vaikų žaidimo aikštelė bei vaizdas pro langą. Kauniečiai akcentavo būsto kainą, mažus išlaikymo kaštus, patogų susisiekimą, gerus kaimynus ir netriukšmingą aplinką.

„Kiekvienas miestas turi savo specifiką, kuri veikia pasirinkimą. Vilniečių pajamos aukštesnės, todėl jie mažiau akcentavo finansinius dalykus, o didesnį dėmesį kreipė į gyvenimo kokybę lemiančius aspektus. Kauniečiai, daugiau dėmesio skyrė praktiniams aspektams – išlaikymo kaštams ir patogiam susisiekimui. Jiems taip pat labai svarbi gera kaimynystė – tai rodo, kad šiam miestui būdingas stiprus bendruomeniškumo jausmas “, – pastebi „YIT Kausta“ vadovas.

Labiau domisi statytojo reputacija

Vidutiniškai svarbūs pasirinkimo aspektai didžiųjų miestų gyventojams yra būsto dydis (38 proc.), geri kaimynai (36 proc.), vaizdas pro langą (25 proc.), modernios inžinerinės būsto sistemos (21 proc.), erdvi terasa (18 proc.), sutvarkyta ir apželdinta aplinka (18 proc.).

„Mažesnį dėmesį minėtiems dalykams galima paaiškinti tuo, kad žmonės vis dažniau renkasi būstą pagal statytojo ar vystytojo patikimumą. Dar gyvi prisiminimai, kai nemaža dalis gyventojų skaudžiai nukentėjo nuo neišpildytų pažadų. Rinkdamiesi patikimo statytojo būstą, žmonės drauge gauna ir garantiją, kad bus pasirūpinta visais esminiais aspektais, lemiančiais būsto kokybę, todėl jiems nebereikia sukti galvos dėl jų“, – teigia K. Vanagas.

Jo žodžius patvirtina ir gyventojų apklausa. Paklausti, kiek svarbus statytojas, renkantis namus, net 83 proc. respondentų nurodė, kad tai svarbu arba labai svarbu. Gyventojai statytojo patikimumą vertina pagal garantinių įsipareigojimų laikymąsi (82 proc.), įmonės ilgaamžiškumą (65 proc.), finansinį statytojo stabilumą (61 proc.), atsiliepimus (atitinkamai 58 ir 54 proc.). Tik vos kas dvidešimtas gyventojas teigė, kad renkantis būstą, jam nesvarbu, kas jį pastatė.

Gumuliauskienė atkreipė dėmesį, kad statytojo reputacija svarbi ne tik perkant būstą, bet ir vėliau, jį parduodant. „Labai svarbus elementas yra būsto likvidumas, t. y. galimybės nekilnojamąjį turtą lengvai išnuomoti ar, pageidaujant, ateityje parduoti. Būsto likvidumui įtaką daro įvairūs veiksniai: būsto kokybė, statybos metai, energetinė klasė, vieta, plotas ir kt. Būsto kokybę galima nustatyti pasidomėjus statytojo reputacija, kokią patirtį turi name jau gyvenantys kaimynai“, – pataria „Swedbank“ atstovė.

Gyventojų apklausą šių metų kovo–balandžio mėnesiais atliko rinkos tyrimų ir nuomonės apklausos bendrovė „Norstat LT“. Buvo apklausta 800 respondentų, gaunančių vidutines ir aukštesnes pajamas, iš penkių didžiųjų šalies miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių.

Apie „YIT Kausta“ įmonių grupę

Įmonių grupė „YIT Kausta“ priklauso didžiausiam Suomijos statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“. Suomijos statybos paslaugų koncernas veikia nuo 1912 m. Įmonės padaliniai veikia Vidurio ir Rytų Europoje, Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rusijoje. YIT priklausančiose įmonėse 8 šalyse dirba per 5,3 tūkstančius darbuotojų.

Nuo 1966 m. Lietuvoje veikiančią įmonių grupę „YIT Kausta“ sudaro viena didžiausių Lietuvoje rangos, statybos paslaugų ir komercinio nekilnojamojo turto vystymo įmonių AB „YIT Kausta“ bei gyvenamosios statybos objektų tiesioginiais pardavimais ir projektų plėtra užsiimanti UAB „YIT Kausta būstas“.

Nuo 2001 m. įmonė Lietuvoje jau sėkmingai įgyvendinusi 28 būsto projektus Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje, kuriuose įrengė apie 2300 butų.