A. Zuokas: šių rinkimų metu pramušėme palaikymo dugną

Partiją „Laisvė ir teisingumas“ sąrašo lyderis Artūras Zuokas teigia, kad šių Seimo rinkimų metu buvo „pramuštas dugnas“ – partija susilaukė išskirtinai mažo rinkėjų palaikymo. Visgi, politikas mano, kad vis dar galima tikėtis dviejų mandatų Seime, jei antrame ture bus pasiektos pergalės Švenčionių ir Naujininkų–Rasų vienmandatėse apygardose.

„Mes galvojome, kad jau Europos parlamento rinkimų metu pasiekėme dugną, gaudami labai nedaug balsų. Bet pasirodo, kad šį kartą pramušėme dugną. Iš tikrųjų, mus tai nustebino“, – Eltos organizuojamoje porinkiminėje konferencijoje pirmadienį kalbėjo A. Zuokas

„Yra ir pozityvi pusė. Balsų gavome daugiau nei per EP rinkimus. Optimistinė nuotaika yra tame, kad vis dar tapsime parlamentine partija. Nes du kandidatai išėjo į antrą turą. Tai jeigu turėsime du mandatus Seime, tai rinkimus laikysime neblogai pavykusiais“, – komentavo jis.

Klaida vadina ankstesnį susijungimą su „Tvarka ir teisingumu“ ir R. Žemaitaičiu

Svarstydamas apie galimas rinkėjų nubyrėjimo priežastis, A. Zuokas tikina, jog viena jų galėjo būti dar prieš 2020 m. rinkimus priimtas sprendimas sujungti Lietuvos laisvės sąjungą, „Tvarkos ir teisingumo“ partiją bei judėjimą „Pirmyn, Lietuva“.

„Manyčiau, kad Lietuvos laisvės sąjungos prisijungimas Tvarkos ir teisingumo ir Remigijaus Žemaitaičio išrinkimas, kaip pirmininko, ir buvo mūsų rinkėjo pametimo pradžia“, – tikino A. Zuokas.

„Čia prasidėjo mūsų klaidų kelias, nes buvo labai skirtingi ir skirtingai mąstantys žmonės. Tikrai nesiekėme pergalių bet kokia kaina ir bet kokia forma, tad išsiskyrimas buvo neišvengiamas ir logiškas“, – akcentavo jis.

Svarsto keisti partijos pavadinimą

Kalbėdamas apie tai, kodėl partijai „Laisvė ir teisingumas“ Seimo rinkimuose galėjo nepavykti pademonstruoti gero pasirodymo, A. Zuokas tikino praeities klaidų nepamiršęs. Tačiau, pažymėjo jis, yra svarstomi ne tik būdai, kaip jas ištaisyti, tačiau ir atnaujinti politinės jėgos įvaizdį – keisti jos pavadinimą.

„Yra praeities klaidos, kurių tikrai nemažai padarėme nuo 2019 metų, kada keitėsi partijos vadovai, tam tikros programinės nuostatos – bandėme gaudyti platesnį rinkėjų spektrą ir tai tikrai nepatiko mūsų tradiciniams rinkėjams, kuriuos turėjome. Galbūt sukūrėme nepatikimumo įspūdį. Tą turėsime ištaisyti“, – konferencijos metu akcentavo A. Zuokas.

„Partijos pavadinimas taip pat kelia didelį maišymąsi. Apie jo keitimą kalbėjome dar pavasarį, bet, deja, pagal įstatymus nebuvo galima to daryti, nes buvo daug rinkimų. Tada nukėlėme viską po Seimo rinkimų. Dabar turėsime tam laiko“, – pasakojo jis.

„Laisvės ir teisingumo“ lyderiui antrino ir partietė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė. Anot jos, politinė jėga galėtų svarstyti ne tik apie pavadinimo keitimą, tačiau ir apie atsinaujinimą iš esmės.

„Yra daug partijų panašiais pavadinimais. Žmonės painiojasi. (...) Matyt, partija pribrendo kitam pavadinimui. Žinoma, turime kalbėti ne tik apie pavadinimą, bet ir atsinaujinimą iš esmės – naujus žmones, nes ši partija dažnai yra pavadinama tik sostinės partija, kadangi lyderis turi didžiausią palaikymą Vilniuje. Mūsų siekis yra, kad tai taptų nacionalinio lygio partija“, – pabrėžė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Pasibaigus pirmajam Seimo rinkimų turui daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija „Laisvė ir teisingumas“ gavo mažiausiai rinkėjų balsų – 0,75 proc.

ELTA primena, kad sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia palaikymo daugiamandatėje apygardoje sulaukė Lietuvos socialdemokratų partija – 19,36 proc. balsų.

Visgi, nuo jų nedaug atsiliko dabartiniai valdantieji konservatoriai, sulaukę 17,96 proc. rinkėjų palaikymo.

Tuo metu trečioje vietoje likusi „Nemuno aušra“ pelnė 14, 99 proc. rinkėjų palaikymą.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 9,24 proc. balsų, Liberalų sąjuūdis – 7,70 proc. balsų ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 7,02 proc. balsų.

Išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.

Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Preliminariais VRK duomenimis, jau pirmajame ture išrinkti 8 vienmandatininkai.