A. Veryga: "Vienas dažniausiai man užduodamų klausimų - ar Lietuva buvo pasiruošusi?"

Savo feisbuko paskyroje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paskelbė įrašą, kuriame atskleidžia, kad vienas dažniausiai jam šiandien užduodamų klausimų - ar Lietuva buvo pasiruošusi? "Tai gal tiesiog pats laikas būtų nustoti aiškintis, ar galėjome nuspėti tokį scenarijų. Nors tiesą sakant buvo, kas jį nuspėti bandė", - rašo ministras.

Tačiau ministras sako, kad norėdamas į tai atsakyti, pasidalins nuasmeninta savo buvusios studentės, kuri šiuo metu dirba Šveicarijoje, žinute.

"Be galo smagu iš toli stebėti, kaip ruošiatės turbūt vienam didžiausių išbandymų šalies medicinos sistemai, net kiek pavydu, nes pati esu po studijų LSMU emigravusi į Šveicariją ir priklausau rezidentams, kurie privalo artimiausius 3 mėnesius dirbti COVID Tsunamyje, bet iki lietuviško pasiruošimo mums dar labai toli.

Deja, Šveicarija būdama tokioje ankstyvoje stadijoje kaip dabar Lietuva neskatino absoliučiai nieko ir šiandien pagal naujausią statistiką aplenkėme Italiją, o po 2-3 dienų pranašaujama absoliuti sistemos griūtis. Kadangi šalis neapgalvojo kai kurių situacijų, kurios galimai dar labiau paskatino plitimą ir paniką, norėjau su Jumis pasidalinti pavyzdžiais, ką šalis daro dabar.

Gydytojų ir kitų mokslo ekspertų grupėse nuomonė yra vieninga, jog šitos iniciatyvos tikrai galėjo sustabdyti plitimą – šiai dienai turime apie 300 000 infekuotų, iš kurių apie 87 proc. to dar nežino (ETH Universiteto skaičiavimais). Prieš savaitę 30 žmonių grupei Šveicarijoje turėti bent vieną COVID-19 atvejį buvo 1 proc. tikimybė, šiandien (esant virš 4000 teigiamų atvejų šalyje) jau daugiau nei 11 proc.

Šalis pirmą kartą istorijoje po Antro pasaulinio karo sukvietė šauktinius ir didelę dalį problemų atidavė į kariuomenės rankas. Galbūt šios mintys bent truputį sustiprins jau esančias ir taip puikiai veikiančias iniciatyvas Lietuvoje.

1. Panika. Pasirodžius pirmajai ligonių bangai (skaičiams praėjusią savaitę per parą pašokus nuo 380 iki 900 patvirtintų atvejų), žmonės pradėjo pulti į parduotuves, vaistines ir viską nusiaubė. Manoma, kad būtent tos kelios panikos dienos paskatino dar didesnį eksponentinį šuolį, nes visi dar besimptomiai pacientai maišėsi su sveika populiacija.

Jau trys dienos šalyje kontrolę perėmė armija, yra kontroliuojamas žmonių skaičius parduotuvėje, ant grindų priklijuoti lipdukai, primenantys apie atstumą. Kiekviena pardavėja turi plastikinį skydą. Žmonių skaičius parduotuvėje bei prekių ir simptomus lengvinančių vaistų įsigijimas yra kontroliuojamas. Trumpai tariant, visas maisto produktų tiekimas, vaistinių darbas ir visą distribuciją kontroliuoja šauktiniai.

2. Vyresni piliečiai. Nuo vakar į lauką yra draudžiama išeiti vyresniems nei 65 m. asmenims, jiems skambinama, bandoma susisiekti su kaimynais ir teirautis, ko jiems reikia (maisto prekių bei vaistų pristatymas). Kaimynai ar toli gyvenantys artimieji gali juos registruoti internete.

3. Vienkartinės priemonės. Deja, mūsų vienos paskutiniųjų atsargų šią savaitę buvo išvogtos, nes yra kilusi šalies panika – labai didelė dalis atvykusių į priėmimo skyrių stengiasi nugvelbti vienkartines priemones, naktį buvo ištuštinti sandėliai.

4. Vienkartinių priemonių trūkumas. Situacija tokia, kad aš, kaip priėmimo skyriaus gydytojas, turiu vieną chirurginę kaukę, kurią turiu per naktį išdžiovinti ir kitą dieną vėl naudoti. Su ta pačia kauke apžiūriu tiek infarktus, tiek įtarimus virusui.

Visos naujos medžiagos, kurios šiomis dienomis galbūt pasieks Šveicariją, bus atiduotos į kariuomenės rankas, kurie šiuo metu dirba ties strategija, kaip viską paskirstyti ir perduoti visoms ligoninės. Tai nuspręsta iškilus baimei, jog mažiausios ligoninės jų gautų.

5. Kritinių pacientų paskirstymas. Šiai dienai turime vos 106 laisvas intensyvios terapijos lovas, nes visos kitos yra užpildytos. Problemos sprendimui buvo pasitelkti karo medikai bei ekstremalios medicinos specialistai, šalyje improvizuojami angarai – ligoninės, mobilizuojami pastatai. Prasidėjus kritinei situacijai, yra sukurtas atskiras intensyvios terapijos lovų logistikos centras, kur ligoninių vadovai galės kreiptis ir skirstyti srautus.

6. Papildomi kariuomenės resursai. Yra sudaromi maži batalionai, kurie kontroliuoja pacientų ir personalo srautus ligoninėse. Taip pat sudaromos grupės, kurios kasdien telefonu kontroliuoja vienkartinių medžiagų naudojimą bei trūkumą, perskirsto davinius. Pavieniai kariai važinėja gatvėmis ir per garsiakalbį skelbia apie virusą bei skatina žmones eiti namo.

Kariams liepta sukontroliuoti vaistų atsargas ligoninėse. Kariams perduoti ligoninių išplanavimai ir yra kuriama logistinė strategija, kokiu keliu infekuoti pacientai turi ten patekti ir kur turi būti guldomi kiek įmanoma sumažinant infekcijos plitimą.

7. Personalas. Kadangi šalis jau viešai spaudos konferencijų metu išsakė, jog viruso nebesuvaldysime, ligoninėse dirbame mažomis komandomis (atšauktos absoliučiai visos atostogos, mobilizuoti studentai). Užsikrėtus bent vienam komandos nariui, ši pamaina porai dienų palieka žaidimą ir juos keičia kiti. Labai didelę dalį (paciento apžiūra, apklausa, smulkūs kompiuteriniai darbai) perėmė paskutiniųjų kursų studentai. Mūsų netikrina, ar sergame.

Dideli linkėjimai iš pusiau veikiančio šveicariško “fronto” ...

Tai štai kokia realybė absoliučios gerovės šalyje. Tai gal tiesiog pats laikas būtų nustoti aiškintis, ar galėjome nuspėti tokį scenarijų. Nors tiesą sakant buvo, kas jį nuspėti bandė. Deja, pasaulis buvo įtikėjęs savo nepažeidžiamumu ir nė viena šalis neturi tokios infrastruktūros, kuri būtų stovėjusi tuščia, su visa personalo bei įrangos koplektacija bei būtų pasirengusi veikti tokios infekcijos plitimo atveju.

Lietuva ėmėsi atsargumo priemonių dar tada, kai dauguma šalių grėsmę vertino kaip mažai tikėtiną. Per paskutines dvi savaites viskas pasikeitė drastiškai.

Lietuva buvo pasirengusi reaguoti pagal savo galimybes, o dabar keičiantis situacijai, tas galimybes nuolat plečia. Ačiū visiems, kurie mobilizavotės ir padedate visais įmanomai būdais! Dabar kaip niekad tuime būti vieningi ir stiprūs!