A. Veryga: kitas žingsnis būtų stabdyti dar daugiau viešo gyvenimo

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad karantiną bus galima laikyti paveikia priemone tada, kai naujų susirgimų skaičius COVID-19 infekcija pradės mažėti. Priešingu atveju, anot jo, gali būti imamasi dar griežtesnių priemonių.

„Pirmiausia turi sustoti augimas, nes turėjome eksponentinį augimą, dvigubindavosi praktiškai kas savaitę atvejų skaičius, ir pirmiausia šita tendencija turi sustoti, stabilizuotis ir pradėti bent jau šiek tiek mažėti, tada galėsime sakyti, kad karantinas veikia“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė A. Veryga.

Anot jo, praeis laiko, kol karantinas turės poveikį naujų susirgimų mažėjimui.

„Aišku, ir pacientai, kurie patenka į gydymo įstaigas, sergantys COVID-19. Bus tam tikras vėlavimas, virusas turi savo inkubacinį laikotarpį, savaitės maždaug. Tai daugybė dalykų vėluoja ne mažiau kaip savaitę. Net ir įvedus priemones, pirmą antrą dienomis rezultato greičiausiai nepamatysime. Teks palaukti. Ir tai duos vėl tam tikrą psichologinį diskomfortą, kad priemonės jau yra, jų reikia laikytis, sukelia nepasitenkinimo, o skaičiai gali būti tikrai ne tokie, kokių visuomenė tikėtųsi pamatyti. Tą reikia suprasti, kad vėluos efektas“, – sakė ministras.

„Jeigu laikysimės priemonių, tos šalys, Airija, Izraelis, jų praktika parodė, kad imantis priemonių rezultatų yra“, – pridūrė jis.

Jei karantinas nepasiteisintų, pasak A. Verygos, būtų renkamasi dar labiau kontroliuoti galimų bet kokių susibūrimų vietas.

„Kitas žingsnis būtų stabdyti dar daugiau viešo gyvenimo, kur visuomenė susitinka gyvai, bendrauja, kur virusas gali plisti. Tai gali būti bet kuri sritis, kuri iki šiol yra funkcionuojanti, tos pačios parduotuvės, kurios yra ne maisto, ar panašiai“, – „Žinių radijui“ teigė sveikatos apsaugos ministras.

„Deja, bet į virusą bus labai sunku iš pistoleto pataikyti“, – ironizavo A. Veryga.

Lokalių suvaržymų strategija nepasiteisino

COVID-19 pandemijos valdymas taikant lokalų karantiną nebuvo veiksmingas, sako sveikatos apsaugos ministras.

„Tikrai buvo ruošiamasi antrajai galimai bangai. Tik vienintelis dalykas, kurio mes nežinojome, bet lygiai taip pat nežinojo ir kitos šalys, buvo tai, kad vis tik buvo pasirinkta lokalių karantinų, arba lokalių, taškinių suvaržymų strategija, kuri, deja, nepasiteisino“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė ministras.

A. Veryga taip pat pabrėžė, kad, nors lokalus karantinas padėjo suvaldyti pandeminę situaciją Raseiniuose, jo plitimas buvo per greitas, kad lokaliais suvaržymais koronavirusas būtų suvaldytas ir kitose šalies dalyse.

„Virusas išsisėjo visur kitur. Nors lokalus (karantinas – ELTA) Raseiniuose suveikė, bet kitur tas plitimas yra toks greitas, kad nebeužteko nei greičio, nei priemonių jį suvaldyti. Ir tos šalys, kurios turi tikrai labai aukštas kompetencijas, tie patys vokiečiai, prancūzai, deja, nieko gudriau nesugalvojo, kaip (taikyti visuotinį – ELTA) karantiną. Ir, deja, mes darome tą patį“, – sakė jis.

Apie I. Šimonytės planus keisti krizės valdymo modelį: tai nėra racionalu

Ministras taip pat skeptiškai vertina parlamentarės Ingridos Šimonytės teiginius, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas turėtų būti ne sveikatos apsaugos ministras, o ministras pirmininkas.

„Premjeras negali užsiimti vien tik krizės valdymu. Yra labai daug sričių, kur premjero taip pat reikia. Šioje krizėje premjeras taip pat nėra kaip nors nusišalinęs, jis vadovauja COVID-19 valdymo komitetui ir tikrai yra labai aktyvus krizės valdyme. Jis tikrai nėra nuo krizės pabėgęs ar nusišalinęs. Ar operacijų vadovui reikėtų būti premjerui? Aš labai abejoju. Tai yra labai operacinis, techninis lygis, kur reikia padaryti daug darbų, kurie, mano supratimu, yra ne premjero lygio. Ar tikrai premjeras turi gilintis į tiek daug detalių“, – „Žinių radijui“ teigė A. Veryga.

Kandidatė į premjero postą Ingrida Šimonytė sako, kad COVID-19 krizės valdymą šalyje, pradėjus darbą naujai valdžiai, turėtų perimti Vyriausybės vadovas.

„Kaip aš įsivaizduoju, šios situacijos valdymą turėtų perimti ministras pirmininkas, nes dabar viena iš didžiausių problemų yra, kad yra du galios centrai: sveikatos apsaugos ministras, premjeras. Kartais vienas iš jų būna geras policininkas, kitas – blogas, kartais skirtinga informacija išeina iš šaltinių. Manau, kad tai nekuria pasitikėjimo visuomenei ir tai nėra gerai“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė I. Šimonytė.

Antrajai COVID-19 bangai buvo ruošiamasi

Be kita ko, sveikatos apsaugos ministras atmetė kritiką, kad antrajai COVID-19 bangai nebuvo ruoštasi, tačiau jis pripažįsta, kad klaidų neišvengta.

„Dar pavasarį buvo vykdomi ir medikų mokymai, ir įsigyta papildomos įrangos. (Antrajai COVID-19 bangai – ELTA) buvo ruošiamasi, ir tikrai viskas nebuvo palikta savieigai. Ir priemonės toliau perkamos, ir visi kiti darbai daromi“, – „Žinių radijui“ sakė A. Veryga.

Visgi ministras sutiko, kad pandeminės situacijos šalyje valdymas galėjo vykti sklandžiau.

„Matyt, kažką gal ir buvo galima padaryti ar kitaip, ar geriau. Bet jei žinotum, kur griūsi, turbūt ir pagalvę pasidėtum. Yra daug spekuliacijų apie tą pasiruošimą ar nepasiruošimą. Medikams vasarą buvo leidžiama pailsėti, kad atsikvėptų šiek tiek nuo pirmosios bangos. Natūralu, kad buvo tam tikro atsipalaidavimo, ir visuomenė lygiai tą patį darė. Nors tikrai mes niekada nebuvome nustoję visuomenės raginti elgtis atsakingai ir prisiminti tam tikrus bazinius dalykus, kurių reikia laikytis“, – tikino jis.

Vyriausybė šalyje nuo šeštadienio įveda visuotinį karantiną. Taip pat apsispręsta dėl papildomų ribojimų jo metu.

ELTA