A. Veryga: „Fizinio aktyvumo pamokos bus patrauklesnės“

Keičiasi reikalavimai, kaip turės būti organizuojamos kūno kultūros pamokos mokiniams šalies mokyklose, kad jos taptų patrauklesnės ir modernesnės.

Taigi gerėja pasiruošimo sąlygos šioms pamokoms, nustatyti konkretūs reikalavimai persirengimo erdvėms, mokytojams leista laisviau planuoti fizinę veiklą, kad ji būtų patraukli ir įdomi bei pritrauktų kuo daugiau jaunimo. Mokyklos turės daugiau galimybių naudotis kitomis sporto erdvėmis – kitų mokyklų, miestų stadionais, sporto centrais ir erdvėmis bei ten organizuoti fizinio aktyvumo pamokas, numatant įvairesnes sportines veiklas.

Tai numatyta sveikatos pasaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu patvirtintoje higienos normoje, kurioje įtvirtinti nauji reikalavimai, kaip ugdymo įstaigos turi organizuoti fizinę veiklą mokiniams.

Ministro A.Verygos teigimu, šie pokyčiai inicijuoti pačioms mokykloms prašant, siekiant sudaryti geresnes ir lankstesnes sąlygas ugdyti vaikų fizinį aktyvumą.

„Naujai statomos ar steigiamos mokyklos turi skirtingus poreikius, įgyvendina skirtingas ugdymo programas. Tad pradinio ugdymo mokyklai tikrai nereikalingas didžiulis stadionas, kad užtikrintų galimybę vaikams būti fiziškai aktyviems. Be to, pasiruošti sportui vaikams turi būti patogu, jie turi turėti galimybes ir atskirai persirengti, ir nusiprausti“, – sako ministras A. Veryga.

Anot ministro, jei norime paskatinti vaikus kuo daugiau judėti, būti fiziškai aktyviais, turime užtikrinti jiems tam tinkamas sąlygas ir motyvaciją.

„Tad turi keistis ir požiūris bei daug metų gyvavusi praktika. Tad šios naujovės mokykloms ir jose dirbantiems mokytojams atveria platesnes galimybes organizuoti fizinio aktyvumo pamokas taip, kad jos būtų įdomesnės, patrauklesnės ir mokiniai noriai į jas eitų, užuot bandę išsisukti. Jei norime, kad jaunimas noriai lankytų tokias pamokas, turime padaryti jas patraukliomis. Juk svarbu ne pliusiuką užsidėti, bet matyti realią naudą“, – teigia ministras A. Veryga.

Taigi mokyklos, įsikuriančios ne specialiai joms pastatytuose, o tik jų veiklai pritaikomose patalpose, neprivalės įsirengti nuosavo stadiono ar sporto salės. Tuo tikslu jos galės sudaryti sutartį, pavyzdžiui, su gretima mokykla, kad vaikų fizinio ugdymo pamokos vyktų ten. Tokiu atveju mokykla privalės užtikrinti vaikų saugumą pakeliui ir grįžtant iš užsiėmimų.

Taip pat turės būti sudarytos geresnės sąlygos vaikams komfortabiliai persirengti prieš kūno kultūros pamokas. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose bus privaloma įrengti specializuotus persirengimo kambarius, o prie jų – dušus ir tualetus. Pradinukai galės persirengti tose pačiose patalpose, kuriose vyksta pamokos, tačiau turės būti sudaryta galimybė berniukams ir mergaitėms persirengti atskirai.

Šlapia ar slidi aikštynų danga nebebus kliūtis organizuoti fizinio ugdymo pamokas lauke, net ir esant nepalankioms oro sąlygoms. Anksčiau, jei sporto aikštynų danga būdavo slidi ar šlapia, vaikus buvo draudžiama vestis į lauką sportuoti. Įvertinus tai, kad fizinio ugdymo pamokos lauke gali vykti ne tik mokyklų sporto aikštynuose, bet ir parkuose ar miškuose, esančiuose prie mokyklų ir kitose vietose, taip pat plečiasi ir fizinio ugdymo pamokų turinys. Pavyzdžiui, mokytojai galės inicijuoti ėjimą greita sparta, ledo ritulį su neįprastomis priemonėmis, integruotas pamokas su orientacinio žaidimo elementais ir kitas įdomias fizines veiklas, kurios sudomintų moksleivius.

To prašė patys kūno kultūros mokytojai. Pasak jų, vien tik dėl šlapios stadiono dangos drausti vaikams eiti sportuoti į lauką yra neteisinga. Šį siūlymą palaikė ir vaiko teisių specialistai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, mokyklos, kitos institucijos. Žinoma, mokytojai, organizuojantys fizinio ugdymo pamokas lauke, bet kokiu atveju turi atsižvelgti į oro sąlygas, ar jos nepakenks vaikų sveikatai. Vaikams lauke organizuoti fizinio ugdymo pamokas galima esant ne žemesnei temperatūrai nei 8 laipsniai šalčio, jei jie tinkamai apsirengę ir apsiavę.