A. Sysas: situacija dėl „Homanit Lietuva“ gamyklos rodo, kad valdžiai rūpi tik šalies įvaizdis investuotojams

Parlamentaras socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtina, kad konfliktas dėl „Homanit Lietuva“ gamyklos Pagiriuose tarp gyventojų ir institucijų parodo per didelį institucijų susitelkimą į šalies įvaizdį investuotojams. Jis pabrėžė, kad ne viena iš procese dalyvavusių institucijų pripažino kaltę dėl neteisingų veiksmų.

„Paskutiniu metu, nesvarbu kokį sektorių paimsi, leidimus išduodančių bendrovių yra begalės, o netvarkos yra dar daugiau. Kai pradedi aiškintis, tai Lietuvoje gali įvykti tokie dalykai, kad nepatikimi tiekėjai laimi konkursus, pastatoma gamykla, padaroma didžiulė investicija, o visi leidimai iki galo nesutvarkyti, pastatyta draudžiamose zonose“, – trečiadienį konferencijos „Pagirių kaimo bendruomenės kova už teisę kvėpuoti tęsiasi“ metu teigė A. Sysas.

„Sulaukę palankių teismo sprendimų, gyventojai vis tiek priversti tęsti kovą su valdininkais, kurie verčiasi per galvą, kad įtiktų verslui“, – pabrėžė jis.

Anot jo, nors už tai, kad „Homanit“ ateitų į Lietuvą ir galėtų vykdyti gamyklos statybą buvo atsakingos dvi ministerijos – Aplinkos bei Ekonomikos ir inovacijų, jos abi šiuo metu kratosi bet kokios atsakomybės. Visgi, anot socialdemokrato, Aplinkos ministerija siekia ištaisyti klaidas keisdama įstatymą.

„Ministro žodžiais, „Investuok Lietuva“ ėmėsi panaikinti vandens apsaugos zoną, kas davė tokias teises? „Vilniaus vandenys“ neteisėtai panaikino vandenvietės ribas, čia tas pats, kas teisę davė? Gali kas nors atsakyti? Nes dabar yra dvi ministerijos, kurios kuravo reikalą, bet dabar stumdo kamuolį tarpusavyje“, – teigė parlamentaras.

„Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė turėtų atsakyti, kodėl šiai gamyklai buvo parinkta tokia vieta. Ar buvo nubaustas nors vienas žmogus, derinęs leidimus? Aplinkos ministerija sprendžia problemą pačiu blogiausiu būdu – keisdama įstatymą, kad įteisintų savo klaidas“, – pažymėjo jis.

Pagirių bendruomenės „Medeina“ pirmininkas: vos tik kreipdavomės į teismą, ministerija imdavo keisti įstatymus

Konferencijoje dalyvavęs Pagirių kaimo bendruomenės „Medeina“  pirmininkas Vytautas Vyskupaitis tvirtino, kad bandant kreiptis į institucijas, gyventojai visada buvo nukreipiami kreiptis į teismus. Visgi, anot jo, laimėjus teisinius procesus, institucijos sureaguodavo pakeisdamos teisės aktus, taip pažeidžiant teisinės valstybės principus.

„Nuo pat pradžių mums buvo sakoma, kad jeigu kažkas nepatinka, reikia kreiptis į teismą. Bet kiekvieną kartą, kai mes tuos teismus laimėdavome, institucijos pradėdavo įstatymus keisti, kad panaikinti mūsų laimėjimą. Tai kokia pas mus Lietuvoje teisinė valstybė, jeigu tu apgini savo poziciją, bet institucijos staiga teisiškai padaro, kad tu neteisus“, – aiškino V. Vyskupaitis.

„Mes sakėme prieš 3 metus, kad situacija yra negera, mes laimėjome 2 teismus. Gamykla buvo statoma toliau neatsižvelgiant į mūsų argumentus“, – tvirtino jis.

Anot „Medeinos“ pirmininko, „Homanit“ atstovai susitikimų metu taip pat neslėpė, kad siekia teisės aktų pakeitimo.

Jis tvirtino, kad institucijos leido pastatyti gamyklą, nors ji teisiškai negalėjo vykdyti veiklos ir tada reikalaudavo kompromiso. V. Vyskupaitis išskyrė atvejį, kai šiuo klausimu kreipėsi į ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir gavo viceministro atsakymą – „gamykla jau stovi“, todėl belieka „ieškoti kompromiso“.

„Man kyla klausimas. Mes kaip specialistai galime atsakingai pasakyti, kad gamykloje bus naudojamos pavojingos cheminės medžiagos ir teismo proceso metu, mes bandysime tai įrodyti. Bet pagalvokite apie tai. Jeigu jūs dabar priimsite šiuos įstatymus ir paleisite gamyklą, o tada teismas įrodys, jog negalima jai veikti, ką jūs sakysite tada – gamykla jau dirba, ieškokime kompromisų“, – aiškino jis.

„Tai bendruomenė ieškojo kompromisų, bet mums už nugaros keičiami teisės aktai“, – pridūrė jis.

Tuo metu Pagirių bendruomenės „Gluosnis“ pirmininkas Tomas Ruzgys tikino, kad susitikimų su „Homanit“ atstovais metu buvo išreikšta idėja, kad sumažinus vandenvietę, į teritoriją galėtų atsikelti daugiau gamyklų. Anot jo, tai neatitinka bendruomenės norų.

„Vieno susitikimo metu, dabar jau buvęs vadovas, aiškiai išdėstė, kad norima mažinti vandenvietę, nes ji yra problema ne tik pačiai gamyklai, bet į likusią teritoriją nori atvesti daugiau gamyklų“, – sakė T. Ruzgys.

„Bendruomenės nuogąstauja dėl didesnės taršos gyvenvietėms“, – tikino jis.

Pagirių gyventojai mano, kad reikia nubausti už šią situaciją kaltus asmenis  

Konferencijoje dalyvavusi Pagirių atstovė Milda Kirėjėva paragino politikus atidžiau skaityti įstatymus, už kuriuos balsuoja ir neleisti priimti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimų, kurie, anot jos, suteiktų galimybę lobistams spręsti dėl vandenviečių apsaugos.  

„Absurdiškai skamba, kad lobistai ir verslo subjektai tampa įstatymų leidžiamąją valdžią. Norėtume kreiptis į Seimo narius ir prašyti, kad jie skaitytų už ką balsuoja. Grąžinkite pasitikėjimą valstybės institucijomis“, – prašė ji

Tuo metu kitas bendruomenės narys Miroslavas Bacevičius teigė, kad reikia inicijuoti tyrimus ir išsiaiškinti, kurie institucijų atstovai atsakingi už jau pačių politikų pripažintas klaidas.

„Mūsų, kaip gyventojų, noras yra sužinoti, kokios buvo padarytos klaidos, kas tas klaidas padarė, kas atsakingas už tas klaidas ir prašome imtis tyrimo, gal Aplinkos apsaugos komiteto ir Vyriausybės, kad inicijuotų patikrinimus tokiose organizacijose kaip „Investuok Lietuva“ ir surastų kaltus už šią situaciją“, – tvirtino jis.

ELTA primena, kad gegužės pradžioje Regionų administracinis teismas įpareigojo Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo įvertinti įmonės „Homanit Lietuva“ Vilniaus rajono Pagirių kaime statomos medžio plaušo plokščių gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Ši gamykla, kaip pranešė teismas, veiktų geriamojo vandens vandenvietės apsaugos zonoje, kurioje yra griežtai ribojama ūkinė veikla.

Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ teigė esanti įsitikinusi, kad gamybą šioje zonoje vykdyti norinti „Homanit Lietuva“ planuoja naudoti chemines medžiagas. Šios rizikos, gyventojų teigimu, Aplinkos apsaugos agentūra neįvertino.

Anot bendruomenės, praėjusių metų gegužę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, kad prie Aplinkos ministerijos esančios Lietuvos geologijos tarnybos įsakymas mažinti Pagirių vandenvietę buvo neteisėtas. Visgi, ministerija tokį sprendimą ignoruoja ir siekia pakeisti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, taip leidžiant neribotai vykdyti cheminę veiklą vandenviečių apsaugos zonose.

Pirmadienį dėl ministerijos siekio sumažinti Pagirių vandenvietę ir leisti verslui vykdyti statybas tiek jos, tiek kitų vandenviečių teritorijoje Pagirių kaimo bendruomenė prie institucijos surengė piketą.

Renginyje dalyvavę asmenys, kuriuos palaikyti atėjo ir parlamentaras A. Sysas, tikino, kad ministerijos pataikavimas verslui prives prie Lietuvos geriamųjų išteklių sunaikinimo.

Į piketuotojų klausimus atsakyti išėjusi viceministrė R. Radavičienė teigė, kad nors bendruomenės nuogąstavimai yra suprantami, jeigu „Homanit Lietuva“ veikla neatitiks reikalavimų, ji negalės vykti. Taip pat viceministrė tvirtino, kad vandenviečių dydžiai yra nuolatos tikslinami, šis procesas normalus ir nėra lengvinamas. Visgi Pagirių bendruomenės tokie teiginiai neįtikino.

Paklausta, kodėl į gyventojų klausimus neišėjo atsakyti S. Gentvilas, R. Radavičienė tvirtino, kad ministras tiesiog negalėjo rasti laiko savo darbotvarkėje.

„Homanit“ investicijos į įmonę Pagirių kaime siekia 200 mln. eurų.