A. Sysas kritikuoja G. Nausėdos siūlymus: suprasčiau, jeigu tai pasakytų kitas asmuo

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas stebisi Gitano Nausėdos raginimu nekeliant mokesčių esmingai didinti gynybos finansavimą iki Valstybės gynimo tarybos (VGT) sutartų dydžių. Socialdemokratas leidžia suprasti, jog tokie šalies vadovo pareiškimai tarpusavyje yra sunkiai suderinami.

„Trys dalykai – nedidinti mokesčių, mažinti biurokratiją ir didinti išlaidas. Aš suprasčiau, jeigu tai pasakytų kitas asmuo – visgi, gerbiamas prezidentas 30 metų mokino Lietuvos žmones, kaip reikia skaičiuoti, kaip galima išleisti tiek, kiek turim. Ta prasme, jis buvo vyriausiasis banko analitikas. Teko ir įvairiose konferencijose diskutuoti, kol jis dar nebuvo prezidentas – jis visada mane kritikuodavo kaip profsąjungos atstovą, kad mes per daug norime, kad per dideli mūsų lūkesčiai“, – antradienį TV3 laidoje „Dienos pjūvis“ sakė A. Sysas.

Socialdemokratų partijos narys pastebėjo, jog nei jo atstovaujama politinė jėga, nei koalicijos partneriai savo rinkiminėse programose nekėlė tokio ambicingo tikslo – nuo kitų metų skirti gynybai 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). A. Sysas pabrėžia – tokio tikslo nėra ir Vyriausybės programoje.

„Aš niekur neradau skaičiaus 5 ar 6 (procentų nuo BVP – ELTA). Ir niekas turbūt neras“, – pažymėjo BFK pirmininkas, stebėdamasis, jog apie bręstančius VGT sprendimus Seimo dauguma nebuvo informuota.

„Nežinau, kaip ten buvo sutarta – čia reikėtų klausti ir ministro pirmininko, ir krašto apsaugos ministrės iš mūsų socdemų pusės – kodėl buvo sutarta dėl 5-6 (procentų nuo BVP – ELTA), kuo vadovaujantis ir būtent kodėl tai buvo padaryta penktadienį? Kodėl tai nebuvo padaryta prieš rinkimus, kad rinkėjai žinotų, ar socdemai sutinka, ar nesutinka dėl tų 5-6“, – samprotavo jis.

Todėl, tęsė jis, pasiekti tokius finansavimo lygius be tvarių mokesčių bene neįmanoma. Nors, akcentavo A. Sysas, reikšmingai nedidinant mokestinių prievolių, valstybei į biudžetą pavyktų surinkti tik apie pusę milijardo eurų papildomai.

Tuo metu skolinimosi galimybes A. Sysas vertina skeptiškai – pasak BFK pirmininko, tai galėtų būti nebent trumpojo laikotarpio priemonė.

„Mes gautume tuos pinigus, gal galėtume iškart panaudoti, gal laiko tėkmėje. Bet už kiekvieną paskolintą reikia mokėti palūkanas“, – perspėjo jis.

Apie VGT sprendimus žada diskutuoti frakcijoje

Kritikuodamas prastai iškomunikuotus VGT sprendimus, A. Sysas informavo, jog ketvirtadienį socialdemokratų frakcija ketina aptarti iškilusius klausimus dėl papildomo gynybos finansavimo ir galimų lėšų šaltinių.

„Tikrai diskusijos apie tai nebuvo. Ir, manau, tai labai blogai. Koalicijos partneriai, kiek suprantu, išskyrus Skvernelį – niekas nežinojo. Jeigu demokratų seniūnas (Linas Kukuraitis – ELTA) sako, kad jis lygiai taip pat nustebo, kaip ir aš, sužinojo iš spaudos, ne iš kolegų, kurie dalyvavo tame pasitarime – manau, tai yra net ne komunikacinė klaida. Aplamai – taip nedaroma“, – pažymėjo A. Sysas.

ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.

VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.