A. Stulginskio žvaigždės skyrimas V. P. Andriukaičiui sukėlė konservatorių pasipiktinimą

Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės – skyrimas signatarui, europarlamentarui Vyteniui Povilui Andriukaičiui sukėlė Seimo konservatorių pasipiktinimą.

Šios frakcijos nariai nedalyvavo arba balsavo prieš šio apdovanojimo skyrimą V. P. Andriukaičiui.

Tačiau 69 parlamentarams balsavus už, šešiems – prieš ir 23 susilaikius, A. Stulginskio žvaigždė skirta Europos Parlamento nariui V. P. Andriukaičiui bei Moldovos mokslų akademijos nariui, Rumunijos mokslų akademijos garbės nariui Valerijui Matei.

Konservatorių teigimu, V. P. Andriukaičio atveju apdovanojimas skirtas remiantis partiniu principu, o ne už nuopelnus. Šis politikas priklauso valdančiajai Lietuvos socialdemokratų partijai.

„Paprastai mes tokiems apdovanojimams siūlome žmones, kurie vienija, o ne skaldo. Gerbiamas V. P. Andriukaitis yra žinomas kaip vienas iš tų, kuris yra labai toli kairėje pusėje, garsėjo savo pasisakymais už tai, kad reikia bendrauti su V. Putino Rusija, už tai, kad reikia bendrauti su Baltarusijos A. Lukašenka, buvo labai daug dviprasmiškų pareiškimų dėl Astravo elektrinės“, – tvirtino konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Jis priminė, kad neseniai V. P. Andriukaitis buvo sulaukęs Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio, Prezidentūros atstovų kritikos, nes nepritarė gynybos finansavimo didinimui iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Žmogus, kuris, kaip pats pirmininkas, pacituosiu mūsų Seimo pirmininką, „dažnai gyvena Rusijos dezinformacijos kontekste“, ir mes tokį žmogų šiandien siekiame apdovanoti“, – sakė Ž. Pavilionis.

Konservatorius Audronius Ažubalis teigė, kad A. Stulginskio žvaigždę skyrus V. P. Andriukaičiui, šis apdovanojimas būtų devalvuotas.

Pasak jo, tapęs eurokomisaru V. P. Andriukaitis 2014–2015 metais, kai jau vyko agresija prieš Ukrainą, sudarė galimybę Rusijai proteguoti atskiras Europos Sąjungos (ES) valstybes, importuojant maisto produktus. Vėliau ši tvarka atšaukta, kaip skaldanti ES vienybę.

„Dar daugiau, tikriausiai visi žinome 2008 metų garsiąją Prahos deklaraciją, kurią pasirašė ir tokios iškilios asmenybės, kaip Vaclavas Havelas, Vytautas Landsbergis, (…), britų politikai, prancūzų politikai. Tos rezoliucijos esmė, kad ten buvo sulyginti ir pasmerkti abu totalitariniai režimai – komunistiniai režimai ir nacistiniai režimai. Tačiau ponas V. P. Andriukaitis iškart po šito organizavo naują dokumentą (...), kur atmetė kritiką stalinizmui ir komunizmui, nes esą negalima lyginti nacizmo ir komunizmo, kad atseit nacizmas buvo baisesnis“, – tvirtino A. Ažubalis.

Liberalo Simono Gentvilo teigimu, nėra gerai skirti aukščiausią Seimo apdovanojimą veikiančiam politikui.

„Nes mes prieisime prie tokių precedentų, kad kairiųjų valdymo metu kairiųjų politikai apdovanojami, dešiniųjų valdymo metu, dešinieji politikai apdovanojami. Tokio apdovanojimo statusas tikrai sulauktų didesnio palaikymo ir iš dešiniųjų, jeigu tai būtų iš politikos išėjusiam asmeniui“, – sakė jis.

Kitas liberalas Simonas Kairys teigė, kad V. P. Andriukaitis prieštaravo desovietizacijos procesams.

„Man atrodo, kad kalbant apie tokius apdovanojimus turime ieškot tokių žmonių, kurių valstybingumo įsitikinimai, pavyzdys jaunimui ir panašiai, nekeltų kokių nors klausimų“, – kalbėjo jis.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė tokios „purvo liejimo“ dar nematęs.

„Ir kas čia lieja? Tie, kurie apsimeta didžiausiais patriotais, ant žmogaus, kuris gimė 1941 metų tremtinių šeimoje, gimė ten, prie Laptevų jūros. Jis, grįžęs į Lietuvą įgijo humaniškiausią profesiją, medikas, chirurgas, kardiochirurgas. Tačiau 1975 metais jis pradėjo nelegaliame Strazdelio judėjime humanitarinio švietimo, už tai 1976 metais buvo suimtas. Jūs varote ant disidento“, – piktinosi J. Sabatauskas.

Jis priminė, kad sovietmečiu V. P. Andriukaitis buvo suimtas ir ištremtas, jam neleista dirbti Vilniuje. 1990 metais jis balsavo už Lietuvos valstybingumo atkūrimą, dalyvavo kuriant Konstituciją.

„Tą, ką jūs šnekate, puikiai žinodami, kad tai yra netiesa, nes nė vienas Europos komisaras neveikia savo iniciatyva priiminėdamas kokius nors sprendimus. Tai yra Europos Komisijos sprendimai. (...) Šis žmogus yra irgi vienas iš labiausiai nusipelniusių Lietuvos Respublikai“, – pabrėžė J. Sabatauskas.

Socialdemokratas Ruslanas Baranovas akcentavo, kad visus sprendimus V. P. Andriukaitis priima ir poziciją išreiškia tik vadovaudamasis savo vertybėmis.

V. P. Andriukaičio kandidatūrą Seimo apdovanojimo pasiūlė speciali komisija, atsižvelgusi į jo indėlį į parlamentarizmą, valstybės kūrimą.

Tuo metu V. Matei apdovanotas už humanistinę veiklą, kovą už demokratiją.

V. Matei yra poetas, eseistas, literatūros istorikas ir politikas, 1990–2001 metais jis buvo Moldovos parlamento deputatas, 1998–2001 metais ėjo parlamento vicepirmininko pareigas. Jo siūlymu 1990 metais Moldovos Aukščiausiojoje Taryboje sudaryta komisija Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo nutarimo projektui parengti.

Tuo metu jaunas (31 metų) politikas V. Matei sukūrė ir ranka parašė nutarimo tekstą, o 1990 metų gegužės 31 dieną Moldovos Aukščiausioji Taryba savo nutarimu pirmoji pasaulyje pripažino nepriklausomą Lietuvos Respubliką.

V. Matei iki šiol aktyviai domisi Lietuvos reikalais, dažnai lankosi šalyje, aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos rumunų kultūros bendrija „Dačija“, jungiančia Lietuvoje gyvenančius išeivius iš Moldovos ir Rumunijos.

Pernai A. Stulginskio žvaigždė įteikta buvusiai parlamento pirmininkei Irenai Degutienei ir vienuolei, disidentei Nijolei Sadūnaitei.

Anksčiau apdovanojimą yra gavę kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, JAV senatorius Richardas Josephas Durbinas (Ričardas Džozefas Derbinas), Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas, buvęs parlamento vadovas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras Česlovas Juršėnas.

A. Stulginskio žvaigždės apdovanojimas skiriamas už indėlį puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas. Seimo 2020 metais įsteigtu apdovanojimu pagerbiama Steigiamojo Seimo pirmininko, ėjusio prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybė.

Šis apdovanojimas paprastai teikiamas gegužės 15-ąją, kai 1920 metais Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybę paskelbė Lietuvos Respublika, arba artimiausiame posėdyje. R. Stefančukui apdovanojimui įteikti sušauktas nenumatytas Seimo posėdis.