Aktualijos | 5 MIN.
Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis teigia, kad komisija negalėjo priimti išvadų dėl technologijų įmonės „Foxpay“ laimėto viešųjų pirkimų konkurso, nes Lietuvos bankas dar nebaigęs savo tyrimo.
„Diskusija buvo gana atvira, informacija apsikeitime ir vertininome. Tačiau kažkokių papildomų išvadų padaryti šiuo metu negalėtume, nes esame informuoti, kad Lietuvos bankas nebaigė savo tyrimo. Ir nuo to priklausys aibė kitų sprendimų, pavyzdžiui ar įmonė „Foxpay“ galės teikti paslaugas toje apimtyje, kurias yra laimėję ir kur jiems buvo pratęstos pagal sutarties galimybes metams“, – trečiadienį, po Antikorupcijos komisijos posėdžio teigė A. Stončaitis.
„Iš kitos pusės dėl šios įmonės yra numatytos papildomo patikrinimo atitikimo nacionalinio saugumo interesams procedūroms. Komisija turės įvertinti iš naujo, kas yra taipogi numatyta“, – pridūrė jis.
Komisijos pirmininkas paminėjo ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) sandorio aspektą. Jam užkliuvo tai, kad IVPK pirko paslaugą metams ir toliau ją pratęsdavo, kas yra, anot jo, taisytina praktika.
„Iš tikrųjų ir posėdžio metu klausimas nebuvo apeitas. Aš ir praeitą posėdį sakiau, kad aplamai kyla klausimas, kodėl biudžetinės įstaigos, žinodamos, kad paslaugas reikės pirkti ilgam laikui, rengia viešus pirkimus metų laikotarpiui, su galimybėmis pratęsti vieną, du ar tris kartus. Tai tas klausimas visgi lieka neatsakytas“, – sakė jis.
„Yra pasiūlymų, kad turėtume formuoti kreipimąsi į VPT (Viešųjų pirkimų tarnybą), kad pateiktų atitinkamas rekomendacijas viešajam sektoriui“, – pridūrė jis.
Komisijos pirmininkas taip pat teigė, kad nėra ir papildomos informacijos dėl buvusios ministrės Monikos Navickienės sąsajų su šia situacija.
„Galiu tik tiek pasakyti, kad domina buvusios ministrės klausimas. Tai objektyviai šiai minutei papildomos informacijos susijusios su ministre neturime“, – sakė jis.
Komiteto posėdžio metu jo nariai taip pat kalbėjo apie klausimą, kodėl institucijos 2022 m. „Foxpay“ leido dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir neturėjo informacijos apie jos keliamą pavojų saugumui. Parlamentarė Agnė Širinskienė teigė, kad tokia informacija galimai buvo slepiama suinteresuotų asmenų.
„Buvome patikinti, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) objektyviai tuo metu tos informacijos neturėjo, duomenų reikšmingų vertinant grėsmes, o suinteresuoti asmenys ėmėsi visų priemonių pasiekti, kad ta informacija nebūtų lengvai pasiekiama“, – po komisijos posėdžio aiškino A. Širinskienė.
Tuo metu konservatorius Jurgis Razma pabrėžė, kad 2022 m. VSD tiesiog nedisponavo šiuo metu žinoma informacija apie „Foxpay“ keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui.
„Mums VSD vadovo pavaduotojas tvirtai aiškino, kad 2022 m. jie neturėjo tokios informacijos“, – tvirtino J. Razma.
„Būtų puiku, jeigu tarnybos visą reikiamą informaciją gautų nuo pat pradžių“, – pridūrė jis.
Taip pat konservatorius užsiminė, kad Seimui nelabai „likę erdvės“ įsiterpti į tyrimą dėl bendrovės, tad Seimo opozicinių frakcijų noras steigti laikinąją tyrimo komisiją dėl M. Navickienės ryšių panašus į politikavimą.
„Aš ir galvoju, kad Seimui čia nelabai yra erdvės įsiterpti. Nes tai klausimai, kuriems atsakymus turi duoti konkrečios institucijos. Tai dėl to man tos opozicijos iniciatyvos, inicijuoti laikinąsias komisijas yra labiau toks politikavimas“, – sakė jis.
Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisija uždarame posėdyje nagrinėjo klausimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ laimėto didelės vertės viešųjų pirkimų konkurso.
ELTA primena, kad „Foxpay“ buvo atsidūrusi vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje – pranešta, kad pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – buvusios ministrės M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.
Be to, buvo nustatyta, kad I. Trinkūnaitė tinkamai nebendradarbiauja su „Foxpay“ patikrinimą atliekančiu Lietuvos banku bei jam meluoja ir aktyviai trukdo jo veiksmams.
Tuo metu naujienų portalas 15min.lt skelbė, jog už sukčiavimą teistas I. Trinkūnaitės sugyventinis V. Germanas kurį laiką dirbo M. Navicko valdomoje „LITLAB“. Taip pat pranešta, jog ministrės sutuoktinis su V. Germanu priiminėjo sprendimus I. Trinkūnaitės įsteigtoje įmonių grupėje „iSun“. M. Navickas yra vadovavęs ir kitoms su I. Trinkūnaite ir V. Germanu susijusioms įmonėms.
etaplius TV
0
