A. Skaisgirytė mato prasmę diskutuoti dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad svarstant dėl priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos denonsavimo nereikėtų imtis skubotų sprendimų. Visgi, patarėja pripažįsta, kad jai kyla klausimų dėl naudos priklausant šiai konvencijai.

„Rusijos nesaisto tos konvencijos normos, o mus saisto. Yra tam tikras netolygumas vykstant karui. Kyla klausimas, kiek mums naudingas susisaistymas šitos konvencijos normomis. (...) Galima diskutuoti dėl tam tikrų žingsnių atsisakant dalyvavimo konvencijoje“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.

„Skubotų žingsnių, turbūt, nereikėtų, tačiau įsivertinti visus už ir prieš – galėtume“, – akcentavo ji.

Patarėja teigia pritarianti krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės išsakytai pozicijai, kad tokius svarstymus reikia aptarti su partneriais regione. A. Skaisgirytė tikina, kad Lietuvos sprendimas dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos gali priklausyti ir nuo to, kaip šiuo klausimu elgsis Latvija ir Estija.

„Labai pritarčiau, kad reikia ieškoti regioninio sprendimo, jame matyčiau NATO Rytinį flangą ar bent jau tas šalis, kurios tiesiogiai turi sieną su Rusija, mūsų kaimyninės šalys. Pirmiausia būtų galima tartis su jomis“, – tikino ji.

„Kai prezidentas turės karinį patarimą, kol kas jis jo neturi, reikės apklausti, pasitarti su regioniniais partneriais, savo kaimynais. Būtų prasminga, kad šiuos žingsnius žengtume kartu. Jeigu Latvija, Estija (nesitrauks – ELTA), tai naudos iš to pasitraukimo mažai būtų“, – pabrėžė A. Skaisgirytė.

Apie tai, jog Lietuvai reikėtų denonsuoti Otavos konvenciją, pirmasis užsiminė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Konservatorius tikina, jog vadovaujant ministerijai jis sulaukė tokio karinio patarimo. Todėl konservatorius ragina ministeriją jau baigti diskusijas ir parengti konkretų pasitraukimo iš konvencijos planą.

Idėją remia ir kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras.

1999 metų Otavos konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant ir daugumą Vakarų valstybių. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

Lietuva prie konvencijos prisijungė 2004 m.

Kaip ir visas tarptautines sutartis, sprendimą denonsuoti Otavos konvenciją prezidento teikimu turėtų priimti Seimas.

Primenama, kad pernai Seimas nusprendė denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą. Galutinai iš šios konvencijos Lietuva pasitrauks nuo kovo. Lietuvai pasitraukus iš šios tarptautinės sutarties, neliks ribojimų įsigyti, kaupti, o karo atveju prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis.