A. Širinskienė sako, jog buvo bandoma daryti įtaką jos balsui dėl „čekutininkams“ palankių BK pataisų

Parlamentarams kalbant apie galimus politinius mainus, rengiant „čekutininkams“ palankias įstatymo pataisas, demokratė Agnė Širinskienė tikina, jog šiuo klausimu buvo bandoma daryti įtaką jos pozicijai. Tiesa, parlamentarė neatskleidžia, kurie Seimo nariai bandė paveikti jos nuomonę.

„Aš nenustebčiau, kad galėjo įvykti politiniai manai, kuomet mano balso nepavyko įtakoti“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo parlamentarė, klausiama apie kitų Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narių poziciją.

„Buvo visokių bandymų – ir skundų visokių, ir pasipiktinimų, aš tai turėjau išgirsti iš kai kurių kolegų. Tikrai kalbu ne apie savo frakciją“, – aiškino ji.

Tiesa, demokratė neatskleidžia, kas bandė daryti jai spaudimą ir tikina, jog šiuo atveju svarbesnis pats projektas bei būsimos jo pasekmės.

„Aš jau tą pasilaikysiu sau“, – paprašyta patikslinti, ką turi omenyje apie galimą spaudimą dėl jos balso, teigė A. Širinskienė.

„Tiesiog aš manau, kad nėra pagrindo to eskaluoti, nes problema šiuo metu yra ne tai, kas ten su Širinskiene kalbėjo, bet problema yra tai, kokį projektą mes posėdžių salėje turime ir kokias pasekmes jis gali sukelti, nes aš pirmą kartą matau, kad komitete pas mus būtų taip užsispirta, kuomet visų institucijų, išskyrus gal tą garsiąją Teisingumo ministeriją, nuomonės yra neigiamos (…), bet komitetas pasielgė taip, kaip pasielgė“, – kalbėjo A. Širinskienė.

„Turiu pripažinti, kad esu dėkinga ir kolegai Gailiui, ir kolegėms iš konservatorių frakcijos, kad komitete jie laikėsi tos (…) valstybinės pozicijos ir padėjo valstybės institucijoms apsiginti nuo tokio, sakyčiau, šliaužiančio antikorupcinio perversmo“, – akcentavo ji. 

Kaip skelbta anksčiau, kai kurie parlamentarai laikosi nuomonės, jog „čekutininkams“ palankus įstatymas stumiamas, kad būtų įteisinta partnerystė. Taip esą vykdomi politiniai mainai.

„Girdžiu kalbas iš koalicijos partnerių... Tokias kalbas, kad Julius Sabatauskas ėmėsi projekto dėl „čekučių“, tarsi manais prašydamas palaikymo partnerystei ir tikėdamasis, kad gal taip daugiau palaikymo sulauks“, – trečiadienį Eltai teigė V. Sinica.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimą turėtų pasiekti į „čekučių“ skandalą patekusių politikų atsakomybę švelninančios ir ginčus tarp parlamentarų įžiebusios Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas.

Seimas svarstys šią savaitę Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) patobulintą įstatymo projekto versiją.

Jeigu Seimas pritartų projektui, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai (ES), tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.

Siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala laikoma didele, kai jos dydis viršija 400 MGL (šiuo metu 28 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (63 tūkst eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL (63 tūkst. eurų) padaryta žala.

Projekto kritikai nerimauja dėl to, kad siūlomose naujose BK pataisose ženkliai išaugo dydžiai, nuo kurių būtų skaičiuojama turtinė žala. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nelieka neturtinės žalos sąvokos.

Seimo konservatorė Agnė Bilotaitė siūlė Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) kreiptis į ekspertus, prašant įvertinti BK pataisų teisinį poveikį, tačiau tam nepritarta. Dėl galimai pažeistų procedūrų grupė parlamentarų kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

„Tarp 16-os Seimo narių, pasirašiusių BK  pataisas, kurios švelnina atsakomybę už piktnaudžiavimą savivaldybių tarybų narių išmokomis, yra ir asmenų, kurie patys figūruoja „čekiukų“ istorijose (...) Kyla rimtų abejonių, ar Seimo narių pasirašytos pataisos nėra grindžiamos asmeniniu suinteresuotumu, siekiant išvengti teisinės atsakomybės arba ją sušvelninti“, – kreipimesi į etikos sargus sako konservatoriai. 

Į šią komisiją nutarė kreiptis ir parlamentinė Antikorupcijos komisija. Ji prašys išsiaiškinti, kiek BK projektą pasirašiusių Seimo narių gali turėti interesų konfliktą.

Šių metų kovo mėnesį Seimas po pateikimo pritarė socialdemokratės Jūratės Zailskienės pateiktoms BK pataisoms, siūlančioms aiškiau diferencijuoti piktnaudžiavimo atvejus pagal padarytos žalos dydį.