A. Širinskienė: noras diskredituoti prezidentą tuometiniams valdantiesiems buvo užpylęs akis

Demokratė Agnė Širinskienė sako, kad praėjusios kadencijos valdančiųjų noras diskredituoti prezidentą Gitaną Nausėdą politikams buvo „užpylęs akis“ ir jie nematė, kad laikinosios parlamentinės tyrimų komisijos sudarymas prieštarauja Konstitucijai.

Taip ji kalbėjo Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad Seimo sprendimas sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, ištirti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją ir vėliau patvirtintos šios tyrimo išvados prieštarauja Konstitucijai

„Tai tikrai džiaugiuosi, nes tos konstitucinės problemos su komisijos sudarymu buvo akivaizdžios nuo pirmųjų dienų, kada buvo registruotas nutarimas“, – BNS penktadienį sakė Seimo narių grupei skundo nagrinėjime atstovavusi A. Širinskienė.

„Panašu, kad tuometiniams valdantiesiems noras laimėti prezidento rinkimus ir bet kokia kaina diskredituoti G. Nausėdos kandidatūrą buvo tiesiog užpylęs akis ir jie tų prieštaravimų (Konstitucijai – BNS) gana akivaizdžių nebematė. Tai aš tikrai džiaugiuosi, kad, aišku, jau praėjus kuriam laikui, tas pripažinimas yra ir pagaliau toje tyrimo komisijoje, kurioje praktiškai opozicija nedalyvavo, yra padėtas taškas“, – kalbėjo ji.

Parlamentarės nuomone, KT sprendimas lems, kad ateityje Seimo Teisės departamentas, vertindamas laikinųjų tyrimo komisijų sudarymą, vadovausis šia teismo nutartimi.

„Manau, kad tokioms rinkiminėms tyrimo komisijoms Seime yra padėtas akivaizdus taškas, nes dabar ir Teisės departamentas vertindamas, jeigu dar tokie bandymai atlikti tyrimus pasikartotų, jau, matyt, fiksuotų prieštaravimą Konstitucijai ir iš karto įsijungtų papildomos procedūros“, – sakė demokratė.

„O ir patiems politikams yra labai aiškus ženklas, kad tokios tyrimo komisijos, kada jos vykdomos rinkimų kampanijos metu, įtraukiant politikus, kurie vėlgi patys ir tiria, ir yra tyrimo objektais, neturėtų būti formuojamos. Atsiranda aiškumas ir, manyčiau, kad tiesiog tokių rinkiminių šou, kur yra bandoma sutelkti dėmesį, bet kokia kaina diskredituoti vieną iš kandidatų, tiesiog jų nebebus“, – teigė ji.

KT konstatavo, kad Seimas, formuluodamas tyrėjams užduotis, o vėliau patvirtindamas jų išvadas, pažeidė konstitucinio atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principus.

Anot teismo nutarimo, Seimas gali sudaryti laikinąją tyrimo komisiją tik gana apibrėžtam valstybinės reikšmės klausimui ištirti. Tai darant turi būti aiškios šios komisijos tiriamos veiklos ribos, taip pat – kokią informaciją apie kokius valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus bei kokias problemas būtina surinkti.

Tuo metu 2023 metų spalį Seime sudarant VSD pranešėjo informacijos tyrimo komisiją ir jai formuluojant užduotis, KT vertinimu, nebuvo nustatytos aiškios parlamentinio tyrimo ribos.

Tokiu būdu sudarytos prielaidos komisijai pačiai pasirinkti atliekamo tyrimo klausimus ir ieškoti kitų institucijų, jų pareigūnų ir asmenų galbūt padarytų pažeidimų, nusikalstamų veikų, užuot surinkus reikalingą informaciją problemai spręsti ir pateikus siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo.

Kaip rašė BNS, pernai priimtose parlamentinio tyrimo išvadose teigiama, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus, kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais, o tuometinis VSD vadovas Darius Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus.

Pats G. Nausėda visuomet kategoriškai neigė prašęs VSD tikrinti jo aplinką.