A. Pikžirnis COVID-19 greitųjų testų bylos procesą vadina politizuotu

Buvęs premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis sako, kad byla dėl COVID-19 greitųjų testų įsigijimo yra politizuota.

Taip jis kalbėjo Vilniaus miesto apylinkės teismui antradienį tęsiant greitųjų COVID-19 testų įsigijimo bylos nagrinėjimą, kurioje piktnaudžiavimu kaltinama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

„Procesas, per kurį velkama viceministrė. (...) Mano akimis jis yra politizuotas, tęsiasi per pora ciklų“, – teisme kalbėjo šiuo metu energetikos viceministro pareigas einantis A. Pikžirnis. 

„Man labai apmaudu matyti, kad valstybė su asmenimis, kurie neša atsakomybę už savo pareigas, taip elgiasi. Atsiprašau, kad taip emociškai, bet savo vertinimą turiu išsakyti“, – teigė jis.

Pasak buvusio premjero patarėjo, situacijos politizavimą iliustruoja tai, jog „viena žiniasklaidos priemonė“ likus kelioms savaitėms iki Seimo rinkimų sostinės centre „buvo išsipirkusi stendus su antraštėmis“, kuriose kalbama apie šią bylą.

„Galime tikėti atsitiktinumais, aš netikiu“, – sakė A. Pikžirnis.

Anot viceministro, jam ši situacija primena laikotarpį, kai Lenkijoje pasikeitė valdančiosios partijos ir buvo pradėti tyrimai dėl koronaviruso pandemijos metu vykdytų pirkimų.

„Po rinkimų buvo ieškoma priekabių, ypač dėl COVID-19 pirkimų“, – teigė jis.

A. Pikžirnio nuomone, proceso politizavimą rodo ir tai, kad greitųjų testų byloje buvo išteisintas buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas.

„Patį procesą vertinu kaip procedūrišką bandymą ieškoti priekabių, kur nusikaltimo nėra“, – teigė jis.

Jis teigė apie bendrovę „Profarma“ žinantis iš žiniasklaidos.

„Kai buvo bandoma dirbtinai sukelti šį skandalą, teko susipažinti“, – kalbėjo A. Pikžirnis.

Antradienį jau liudijo buvęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, dabar vadovaujantis Seimo kanceliarijai.

Vėliau liudijimus teiks ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, kuris taip pat buvo S. Skvernelio patarėju.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, L. Jaruševičienė galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus ministerijai pavaldžiai Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL).

Anot prokurorų, L. Jaruševičienė laboratorijai nurodė atlikti neteisėtus veiksmus, tokiu būdu nepagrįstai suteikiant privilegijų bendrovei „Profarma“, dėl ko valstybė ir Sveikatos apsaugos ministerija patyrė „didelės turtinės ir neturtinės žalos“.

Pagal pirkimo-pardavimo sutartį NVSPL iš bendrovės „Profarma“ įsigijo 510 tūkst. greitųjų serologinių testų pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo normas. Iš valstybės biudžeto už šiuos testus bendrovei buvo sumokėta per 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas užpernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.

L. Jaruševičienė jai pareikštus kaltinimus atmeta, ji sako, kad jos byla yra sufabrikuota ir suklastota, o sprendimus dėl testų įsigijimo priiminėjo tuometis premjeras S. Skvernelis.

Tuomet sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs Aurelijus Veryga anksčiau teisme liudijo, kad L. Jaruševičienė savarankiškų sprendimų nepriėmė ir tik vykdė jo, kaip ministro, nurodymus, o jei būtų nevykdžiusi – grėstų darbinė atsakomybė.

Jis tvirtino, kad tuo sunkiu laiku atsakomybės ėmėsi ir tuometis premjeras S. Skvernelis, jo komanda, o viena ministerija nebūtų pajėgusi tvarkytis su situacija.

A. Veryga 2016–2020 metais ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas. Jo komandoje dirbusi viceministrė L. Jaruševičienė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.