REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Birželio 13 d. 10:29

A. Petrošius: savivaldos politikai gautų 640–805 eurus „į rankas“

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Milena AndrukaitytėŠaltinis: BNS


270051

Seimui priėmus Vietos savivaldos įstatymo pataisas dėl atlyginimo savivaldos politikams jie gautų nuo 640 iki 805 eurų į rankas, sako Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) narys konservatorius Audrius Petrošius.

„Jei projektas bus patvirtintas toks, koks pasiekė Seimo salę, būtų 20 proc. mero atlygio, mero atlygiai sureglamentuoti pagal savivaldybės gyventojų skaičių ir susieti su vidutinio darbo užmokesčio tam tikru koeficientu, skaičiais siektų nuo nuo 640 eurų mažiausiose savivaldybėse iki 805 eurų Vilniuje, kalbame apie skaičių į rankas, atskaičius mokesčius“, – antradienį žurnalistams sakė komiteto narys.

Jis patvirtino, kad savivaldybių tarybų narių atlygis būtų apmokestinamas tiek gyventojų pajamų, tiek socialiniais mokesčiais, nors anksčiau kai kurie politikai skelbė, kad būtų taikomas tik gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

„Visai šitai bazei būtų taikomas, kaip paaiškėjo, 35,7 proc, tarifas, t. y. 20 proc. GPM, taip pat būtų mokamas sveikatos ir pensijų draudimas“, – sakė A. Petrošius.

Seimas antradienį ketina priimti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kad atlygis savivaldybių tarybų nariams siektų penktadalį mero algos.

Opozicijos lyderiui bei komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc. didesnis, pavaduotojams – 10 proc. didesnis atlyginimas nei eiliniams tarybos nariams.

Kartu iš įstatymo būtų išbraukiama nuostata, kad savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų ir kitoms išlaidoms apmokėti.

Savivaldybės tarybos nario atlyginimas būtų mažinamas proporcingai praleistų tarybos, komitetų bei komisijų posėdžių skaičiui.

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo šių metų liepos.

Konservatorius Vilius Semeška registravo siūlymus tarybos nariams mokėti ne 20 proc., o 15 proc. arba 10 proc. mero algos. Anot jo, numatomas atlyginimo dydis yra „gerokai per didelis įvertinant tai, kad jis apytikriai atitinka savivaldybės įstaigose pilnu etatu dirbančių pedagogų, kultūros darbuotojų ir kitų atlyginimą“, tuo metu tarybos nariai per mėnesį vidutiniškai tedirba po 20 valandų.

Antradienio rytą pasiūlymus svarstęs VVSK jiems nepritarė.

Merų pareiginė alga priklauso nuo savivaldybės dydžio, bet galutinis atlygis pakyla dėl priedų už stažą ir panašiai. Skelbiami šių metų pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad merai vidutiniškai gauna apie 4 tūkst. eurų iki mokesčių, tad savivaldybės tarybos nario atlyginimas atitinkamai siektų apie 800 eurų iki mokesčių.

Remiantis savivaldybių skelbiamais duomenimis, Vilniaus mero atlyginimas šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 4050 eurų, Neringos – 3866 eurus, Kauno – 3781 eurą, Prienų – 3982 eurus, Šiaulių – 3705 eurus, Varėnos – 4425 eurus neatskaičius mokesčių.

Diskusijos dėl savivaldos politikų elgesio su išmokomis prasidėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus iniciatyvą „Skaidrinam“.

Jos metu skelbta, jog kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per koronaviruso pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.

Dėl šios situacijos pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri galiausiai nusprendė trauktis iš pareigų. Klausimų dėl naudotų išmokų sulaukė ir Kauno taryboje dirbę finansų bei kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad kilus klausimų dėl jų išlaidų dirbant Kauno taryboje pasitraukti ministrams būtų geriausias sprendimas.

Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę pasiūlė rugsėjo 10 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, tačiau Seimas tokią iniciatyvą atmetė. Siūlymą skelbti naujus rinkimus konservatoriai argumentavo siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA