A. Paukščio liudijimas STT: užsiminė apie agresyviausiai prieš jį veikusius asmenis

Viešai kalbėjęs apie galimą buvusios valdžios kerštą „Teltonika“ grupei, įmonės „AGP Investments“ vadovas Arvydas Paukštys teisėsaugai liudijo, jog nepatyrė jokio tiesioginio spaudimo ir nesulaukė užuominų apie gresiančias kliūtis jo verslui, rašoma Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) nutarime. Kaip rašoma dokumente, verslininkas negalėjo įvardyti, kas konkrečiai ir kaip siekė pakenkti „Teltonikai“, todėl savo matymą laiko subjektyvia nuomone.

Visgi, duotuose parodymuose A. Paukštys STT tyrėjams užsiminė apie gautus pasiūlymus „kurti dvasinių lustų fabriką“, detalizavo susitikimų su politikais aplinkybes bei tai, kodėl kilo abejonės dėl Vyriausybės sprendimų, susijusių su dvejopos paskirties prekių eksportu į trečiąsias šalis. Be to, „Teltonikos“ įkūrėjas įvertino ir, verslininko žodžiais tariant, prieš jį vykdytą žeminančio naratyvo kampaniją. 

Vertinant situacijos aplinkybes ir prieš priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo, STT taip pat kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją, Ekonomikos ir inovacijų bei Užsienio reikalų ministerijas.

Iš A. Toliato sulaukė kvietimo „kurti dvasinių lustų fabriką“

Sausio 21 d. A. Paukštys buvo apklaustas STT tyrėjų ir pateikė kiek detalesnį jau anksčiau interviu tinkalaidėje politika.lt pateiktą įvykių matymą.

Jis nurodė, kad praėjus maždaug mėnesiui po to, kai 2021 m. rugpjūtį žiniasklaidoje buvo paskelbta apie „Teltonikos“ planus vystyti bendrą projektą su Taivanu, su juo susisiekė kunigas Algirdas Toliatas. Anot A. Paukščio, dvasininkas jam atsiuntė žinutę, kad nori susitikti, papietauti bei pasiūlė „kurti dvasinių lustų fabriką“.

„A. Toliatas kvietė dalyvauti klasteryje, A. Paukštys jam atsakė, kad pagalvos“, – rašoma STT nutarime.

„Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas A. Toliato projektui – viešajai įstaigai „Lietuvos socialinių inovacijų klasteris“ – skyrė 59 tūkst. eurų, tapo įstaigos valdybos nariu. Tačiau po pusmečio tikino pamatęs, kad iniciatyva nieko nedaro, todėl toliau remti – atsisakė.

A. Paukštys nurodo, kad po to A. Toliatas dar kartą prašė pinigų projektui, tačiau verslininkas atsisakė. A. Paukštys liudijo, kad iš kunigo nebuvo jokių užuominų, jog atsisakius duoti pinigų, jam ar „Teltonikai“ kils kažkokių problemų.

Susitikimo su Seimo nariais ir A. Januška metu suprato, kad jie gali daryti įtaką G. Landsbergiui 

STT pareigūnams A. Paukštys taip pat liudijo, jog A. Toliatas jį supažindino su buvusiu Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Povilu Malakausku. Pastarasis verslininkui pasiūlė susitikti „su rimtais žmonėmis dėl taivaniečių projekto“, paragino tęsti bendravimą žinučių ir pokalbių privatumą užtikrinančioje programėlėje „Signal“.

Netrukus jie sutarė susitikti, nuvažiavo į kavinę Gedimino pr. 9, tačiau P. Malakauskas iš susitikimo pasišalino – A. Paukščio teigimu, pokalbis tęsėsi su tuomečiais Seimo nariais Raimundu Lopata, Žygimantu Pavilioniu bei signataru Albinu Januška. Tiesa, „Teltonikos“ įkūrėjas nurodė, jog iš pradžių A. Januškos nepažino, apie jį ėmė domėtis tik po susitikimo.

„Minėti asmenys neprisistatė jokiais oficialiais ar neoficialiais atstovais“, – liudijo A. Paukštys, nurodydamas, jog susitikimo metu politikai klausinėjo apie projektą su Taivanu.

Prasitarus apie sunkumus įsigyjant taivaniečių technologijas, anot verslininko, R. Lopata, Ž. Pavilionis bei A. Januška patikino, kad tuometinis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis „susitars viską, viskas bus gerai“.

„Iš jų (A. Paukštys – ELTA) suprato, kad jie gali padaryti įtaką G. Landsbergiui“, – rašoma STT dokumente.

Visgi, A. Paukštys paliudijo, kad iš minėtų susitikimo dalyvių jis nepatyrė jokio spaudimo, reikalavimų ar kokių nors prašymų, vėliau su pokalbyje dalyvavusiais asmenimis taip pat nebendravo.

Sulaukė pasiūlymo pirkti Kauno termofikacinę elektrinę: atsisakė kainai išaugus bene dvigubai

Netrukus po susitikimo su A. Januška bei Seimo nariais, spalį su A. Paukščiu susisiekė verslininkas Rimandas Stonys, pasiūlęs įsigyti Kauno termofikacinę elektrinę ir 30 ha žemės sklypą. Nors derėtasi dėl sandorio, netrukus kaina buvo pakelta – nuo 40-45 mln. eurų iki 80 mln. eurų. Todėl A. Paukštys atsisakė pasiūlymo. 

„Teltonikos“ įkūrėjas patikino, kad spaudimo pirkti sklypą iš R. Stonio nebuvo.

Tiesa, vėliau liudijime A. Paukštys nurodė, kad R. Stonio pasiūlymą sieja su A. Januška.

Dvejopos paskirties prekių eksporto draudimą suprato kaip kerštą „Teltonikai“

Galiausiai savo liudijime A. Paukštys papasakojo ir apie pastarųjų mėnesių įvykius, kai jis paskelbė, jog stringa kelių milijardų eurų vertės projektas Liepkalnyje. Praėjusių metų lapkričio 18 d. Vyriausybėje buvo sušauktas tarpinstitucinis pasitarimas šiuo klausimu.

A. Paukščio teigimu, būtent tą pačią dieną Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) inicijavo nutarimo projektą, kuriuo siekta apriboti dvejopos paskirties prekių eksportą oro keliu. „Teltonikos“ įkūrėjas pažymėjo, jog tokie ribojimai esmingai veikia jo verslą.

„Ir jam taip susidėliojo, kad viskas, kas čia yra aptarta, yra kerštas „Teltonikai“, – nurodoma STT dokumente.

Visgi, A. Paukštys pareigūnams negalėjo įvardyti konkrečių asmenų ar institucijų, kurios galėtų kerštauti jam ir jo verslui.

„(A. Paukštys – ELTA) yra girdėjęs gandą, kad „Gabrielius EIMIN pasakė, kad kils skandalas, tačiau vis tiek renkite nutarimo projektą (dėl dvejopos paskirties prekių eksporto draudimo – ELTA)“. Kas galėtų patvirtinti ar paneigti šį gandą, jis nežino“, – liudijime užsiminė „Teltonikos“ įkūrėjas.

Vis dėlto, EIMIN ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) pateikti duomenys STT paneigia A. Paukščio prielaidas. EIMIN pažymėjo, jog lapkričio 18 d. kreiptasi į atsakingas institucijas dėl išvadų projektui, tačiau jis imtas derinti anksčiau.

URM siūlymą įtraukti sąlygą dėl draudimo eksportuoti aukštos pridėtinės vertės prekes į trečiąsias šalis oro keliu pateikė lapkričio 8 d. – atsakydama į spalio 24 d. EIMIN raštą. Tad, siūlymai pateikti dar iki tada, kai „Teltonikos“ įkūrėjas pranešė apie stringančias statybas Liepkalnyje. 

A. Janušką ir R. Miliūtę įvardijo kaip „agresyviausiai prieš jį“ veikusius asmenis

Visgi, A. Paukštys patikino, kad naujiena dėl eksporto draudimų buvo netikėta, jis apie tai atvirai pasisakė ir socialiniuose tinkluose, po ko „prasidėjo viešas puolimas prieš jį ir „Teltoniką“.

„Žiniasklaidos priemonėse buvo pradėtas formuoti „Teltoniką“ žeminantis naratyvas, pradėjo prastėti „Teltonikos“ ir jo paties reputacija“, – rašoma dokumente.

A. Paukščio vertinimu, agresyviausiai prieš jį veikė A. Januška, su kuriuo jis buvo susitikęs prieš keletą metų ir nepriėmė, kaip pats mano, jį dominančio pasiūlymo dėl Kauno elektrinės pirkimo. Taip pat A. Paukštys įvardijo ir žurnalistę Ritą Miliūtę – anot verslininko, gruodį jis atsisakė interviu ir jos teikto „komercinio pasiūlymo“.

„A. Paukštys nurodė, kad viešojoje erdvėje tiek prieš jį, tiek prieš „Teltoniką“, buvo pradėtas neigiamas naratyvas po to, kai jis atsisakė R. Miliūtės teikto komercinio pasiūlymo, nesutiko jai duoti interviu, tačiau neturi duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad tai yra susiję su jo atsisakymu pirkti Kauno termofikacinę elektrinę, paramos A. Toliato atstovaujamiems juridiniams asmenims nesuteikimą, kadangi viskas yra tik jo nuomonė ir subjektyvus mąstymas“, – rašoma STT rašte.

Kaip skelbta, A. Januška ir R. Miliūtė socialiniuose tinkluose dalijosi įvairia informacija, liudijančia apie Rusijos ir Baltarusijos rinkoje vis dar pardavinėjamą „Teltonikos“ produkciją.

Konkrečių veiksmų, kaip siekta pakenkti „Teltonikai“, neįvardijo: viskas yra subjektyvi nuomonė

Anksčiau A. Paukštys jau buvo užsiminęs, jog „Teltonikos“ projektui kilo papildomų iššūkių po to, kai jis 2024 m. vykusių prezidento rinkimų metu finansiškai parėmė antrosios kadencijos siekusį Gitaną Nausėdą.

STT pareigūnus jis patikino negalintis teigti, kad dėl paramos G. Nausėdai jo vystomas projektas ėmė strigti.

„Pažymėjo, kad pastaruoju metu, kai „Teltonikos“ projektai pradėjo strigti (...), jis permąstė, kad buvo daugybė priežasčių, kodėl tai galėjo nutikti – tiek parama G. Nausėdai, tiek Kauno elektrinės nepirkimas, tiek paramos A. Toliatui nedavimas, tiek kiti veiksniai. Konkrečių veiksmų, kuriais būtų siekiama pakenkti „Teltonikai“, jis įvardinti negali, jis nieko nekaltina, viskas yra jo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis“, – rašomas STT dokumente.

„Nei jis asmeniškai, nei „Teltonika“ nebuvo sulaukę jokių reikalavimų ar provokavimų duoti kyšį. Nėra užfiksavęs kažkokių veiksmų, kuriuos vertintų kaip neteisėtus ir dėl kurių kreiptųsi į teisėsaugą. Neturi dėl ko kreiptis į teisėsaugą, kadangi tai yra tik viešas puolimas, duomenų apie galimus nusikaltimus neturi“, – teigiama rašte.

STT nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl galimo politikų trukdymo „Teltonikos“ projektui

Kaip skelbta anksčiau, sausio 30 d. STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „Teltonikos“ statybų Liepkalnyje ir galimo politikų bei verslininkų trukdymo projekto vystymui.

Tarnybos teigimu, ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas remiantis subjektyviu situacijos įvertinimu – būtinos objektyvios aplinkybės, suponuojančios kad buvo padaryta nusikalstama veika.

„Nenustatyti rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų požymiai“, – pažymėjo STT.

Dėl „Teltonikos“ projekto į teisėsaugą sausio viduryje pasikreipė Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Politikai prašė STT ir Generalinę prokuratūrą pasidomėti, ar „Teltonikos“ statybos Liepkalnyje strigo dėl galimai neteisėtų buvusios valdžios veiksmų.

Savo ruožtu sausio pabaigoje Generalinė prokuratūra paskelbė, kad atlikus informacijos apie sustabdytas 3,5 mlrd. eurų investicijas į „Teltonikos“ aukštųjų technologijų parką patikrinimą, nutarta atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

ELTA primena, kad praėjusių metų lapkritį A. Paukštys pranešė, jog stabdo 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Liepkalnyje, mat, anot jo, šalyje trūksta projektui būtinų elektros pajėgumų, užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas, kilo kitų iššūkių, bendraujant su ministerijomis bei joms atsakingomis institucijomis.

Tiesa, nors sulaukė šalies politikų ir institucijų dėmesio bei pažadų spręsti kylančias problemas, netrukus A. Paukštys užsiminė, jog visi jo projektai „ėmė lėtėti“ po to, kai jis prezidentinės rinkiminės kampanijos metu finansiškai parėmė šalies vadovą Gitaną Nausėdą.

Kiek vėliau buvusiai Vyriausybei sugriežtinus dvejopos paskirties prekių eksportą oro keliu į trečiąsias šalis, „Teltonikos“ savininkas negailėjo kritikos šiam sprendimui. Jis neatmetė, kad nueinančioji valdžia tokį sprendimą priėmė vadovaujantis asmeniškumais ir kerštavo dėl kilusio skandalo, kai buvo paviešinta informacija apie šalies institucijų negebėjimą spręsti biurokratines problemas.