A. Miškinienė: „2020 metai Lazdijų rajone: stoties atsinaujinimas, ilgai lauktos investicijos ir išskirtinis įvertinimas“

Kokie reikšmingi pokyčiai Lazdijų savivaldybėje įvyko vos per vienus metus? Kokie nuveikti darbai buvo pastebėti visos Lietuvos kontekste? Kas šiuo metu vyksta rajone ir ko laukti artimiausiu metu? Apie tai – interviu su Lazdijų rajono savivaldybės mere Ausma Miškiniene.

– Vieni darbo metai savivaldoje – labai mažas laiko tarpas. Tiek laiko turbūt reikia vien gerai susipažinti su situacija, parengti strategijas, planus, projektus ir pasirengti juos įgyvendinti. Akivaizdu, kad pradžia sėkminga. Vien faktas, kad netrukus atsinaujins Lazdijų autobusų stotis, daug ką sako.  Kur ji bus statoma? Kada bus pradėti ir baigti darbai?
– Nauja stotis bus statoma toje pačioje teritorijoje, kurioje yra senoji. Projektavimo darbai jau prasidėjo, o nauja stotis duris atverti turėtų kitų metų pavasarį. Patikėkite, lengva nebuvo. Lazdijų autobusų stoties atnaujinimas buvo vienas iš svarbiausių iššūkių, kuriam daug dėmesio skyriau nuo darbo savivaldybėje pradžios. Svarbu tai, kad stotis ir greta jos esanti teritorija priklauso ne savivaldybei, o privačiam asmeniui, dėl to siekiant, kad stoties ir jos apleistos infrastruktūros problema būtų sprendžiama, vien mano entuziazmo ir norų tikrai nepakako, reikėjo bendradarbiauti. Džiaugiuosi, kad nuo pat pradžių radus bendrą kalbą sprendimų ieškojome kartu su UAB Lazdijų autobusų parko savininku. Buvo svarstomi įvairūs variantai – tiek statyti naują stotį dabartinėje vietoje, tiek statyti ją ar rasti jai vietos buvusiame policijos komisariato pastate. Visgi džiugu, kad UAB Lazdijų autobusų parko savininko indėlis ieškant investuotojų davė puikių rezultatų. Stotis bus statoma toje pačioje teritorijoje, kur yra dabar. Negana to, lygiagrečiai toje pačioje teritorijoje bus įgyvendinami kiti investiciniai projektai ir plėtojamos naujos veiklos. Patikinu, kad tol, kol vyks pagrindiniai statybos darbai, užtikrinsime tinkamas sąlygas keleiviams laukti autobusų kitose patalpose.
– Daugelis jūsų LR Vyriausybei teiktų investicinių projektų šiais metais sulaukė ne tik moralinio, bet ir finansinio palaikymo. Ženkliausia suma, net 1 mln. 13 tūkst., buvo skirta Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos seno pastato ir valgyklos remontui. Didžiausia rajono gimnazija šių remontų laukė seniai, vis dėlto iš bendruomenės girdimi svarstymai, kad tie darbai – labai ne laiku.  Kodėl jie vyksta prasidėjus mokslo metams?
– Nuoširdžiai dėkoju Vyriausybei už moralinį ir finansinį palaikymą – šiais metais skirtingiems projektams įgyvendinti Lazdijų rajone buvo skirta daugiau nei 2,5 milijono eurų. Tai išties ženkli suma, mūsų kraštui atnešusi ne tik daug džiaugsmo, bet ir neeilinių iššūkių, nes projektus įgyvendinti reikia per itin trumpą laikotarpį – visi projektų įgyvendinimo darbai turi būti užbaigti iki šių metų pabaigos. Tam, kad darbai prasidėtų, visų pirma reikia atlikti daug parengiamųjų darbų, sėkmingai įvykdyti viešuosius pirkimus, kurie trunka ne mažiau kaip 2 mėnesius. Žinant šią informaciją klausimų, pvz., remontuoti gimnazijos valgyklą ar ne, nes kai prasidės realūs remonto darbai, bus prasidėję mokslo metai ir laikas bus ne itin patogus, nekilo. Žinojau, kad arba dabar, arba nežinia kada, nes skirtas daugiau kaip milijonas į kitus metus nebūtų buvęs perkeltas, o dar kartą gauti finansavimą, jo kartą atsisakius, tikimybė labai maža. Suprantu, kad ši situacija nepatogi, bet tai laikina, ir esu tikra, kad tuos kelis mėnesius visi pakentės žinodami, kad jau kitąmet galės džiaugtis naujai suremontuota ir įrengta valgykla bei mokytis ir leisti laiką atsinaujinusiame senosios gimnazijos pastate.
– Minite kelius, šiemet jiems atnaujinti skirta išties ženkli pinigų suma, bet prašymų asfaltuoti tam tikras atkarpas, visų pirma vingiuojančias per gyvenvietes, nemažėja, skundų dėl itin duobėtų ir neprižiūrimų žvyrkelių taip pat gausu. Kas daroma ir kokia pažanga šioje srityje? Kokie planai ateičiai?
– Taip, skundų dėl kelių yra daugiausia. Visų jų čia ir dabar išspręsti negalime, bet aktyviai dirbame, kad situacija gerėtų. Šiais metais rajono keliams atnaujinti ir asfaltuoti skirta net 3,5 mln. eurų. Tai bene dvigubai daugiau, nei buvo skirta pernai. Bendras rajone tvarkomų ir jau atnaujintų kelių ilgis viršija 13 kilometrų. Žinau, kad gyventojai nesidžiaugia, jei tvarkomas kelias ne tas, kuris veda pro gyventojo namus ar jis juo nevažiuoja, bet turime matyti rajoną bendrai. Turime dirbti sistemiškai – pradėti darbus ten, kur blogiausia, intensyviausias eismas, gyvena daugiausia gyventojų. Visų prašymų įvykdyti nedelsdami negalime, nes dalis kelių ne savivaldybės, o valstybės žinioje, kai kurie neinventorizuoti, jų jokiuose registruose nėra. Tam, kad galėtume skirti lėšas tokiems keliams tvarkyti, visų pirma turime juos, pritarus savivaldybės tarybai, registruoti kaip savivaldybės turtą. Tai ir darome. Visgi jau turime kuo džiaugtis. Didžioji dalis kelių atnaujinimo darbų planuotų šiais metais jau baigti: naujai nutiesta asfalto danga Mikniškiuose, Kaimynų gatvėje, taip pat į Šventežerio seniūnijoje esantį Barčių kaimą, o per pačią Barčių gyvenvietę asfaltavimo darbai turėtų prasidėti netrukus. Čia bus įrengta asfalto danga, nuovažos, kelio pralaidos ir ženklai. Asfalto danga atnaujinta Bajoriškių kaimo Liepų gatvėje, Lazdijų miesto Saulėtekio gatvėje, Teizų kaimo Lanko gatvėje, Veisiejų miesto D. Sadausko gatvėje, Šeštokų miestelio Kovo 11–osios gatvėje. Be jau minėtų naujos ar atnaujintos asfalto dangos tiesimo darbų, suremontuotas šaligatvis Veisiejų Dariaus ir Girėno gatvėje, šaligatvis įrengtas Meteliuose, Ežero gatvėje, suremontuoti žvyrkeliai keliuose Lazdijai–Dumblis, Nemajūnai–Kirtiliškė, Krosnos seniūnijos Pėdiškių kaime. Dar aštuoniuose objektuose – Noragėlių kaimo Liepų, Veisiejų miesto Jaunimo ir Ryto, Lazdijų miesto Šaulių ir Dainavos gatvėse – šiuo metu intensyviai vyksta asfalto dangos atnaujinimo, keliuose Valentai–Kapčiamiestis, Noragėlių seniūnijos Ginčionių kaime – žvyrkelių remonto darbai. Juos planuojama užbaigti iki mėnesio šio pabaigos. Žvyrkelio Seirijočiai–Onciškiai remontas taip pat bus atliekamas šiais metais.
– Kokia situacija su šalia daugiabučių esančiomis aikštelėmis? Ar jos taip pat sulauks dėmesio?
– Infrastruktūra esanti greta daugiabučių ne mažiau svarbi. Šiais metais aikštelių kapitaliniam remontui skirta daugiau kaip 350 tūkst. eurų. Remontuojamos bus automobilių stovėjimo aikštelės prie Ateities g. 3, Vilties g. 22A ir 26 daugiabučių gyvenamųjų namų Veisiejuose, kapitaliai bus suremontuota Lazdijuose esanti aikštelė prie Kauno g. 13, Lazdijuose, esančio daugiabučio.
– O kokie savivaldybės planai kelių priežiūros srityje kitiems metams?
– Savivaldybės planai kitiems metams taip pat ambicingi. Šiuo metu jau rengiama dar 10 kelių infrastruktūros objektų techninių projektų. Vienas iš kitąmet atsinaujinsiančių kelių – Topolių gatvė Šeštokų miestelyje. Minėtoje gatvėje planuojama įrengti asfalto dangą, eismo saugumo priemones bei atnaujinti šaligatvį. Kitąmet taip pat planuojama asfaltuoti Paupio, Ančios ir Linų (Kapčiamiesčio miestelis), Kalnų ir Sodų (Seirijų miestelis), Ilgąją (Lazdijų kaimas), Kalnų (Bajoriškių kaimas), Liepų (Teizų kaimas) gatves bei kelius Seirijai–Paserininkai–Vainiūnai ir Strumbagalvė–Būdvietis. Į ateinančių metų planus įtrauktas ir naujo šaligatvio įrengimas vienoje judriausių šiuo metu Lazdijų miesto Dzūkų gatvėje. Planai nebaigtiniai, asfaltuosime ir daugiau, jei tik turėsime papildomų lėšų. Aš asmeniškai dedu didžiules pastangas argumentuodama ir įrodinėdama, kad kuo skubiau turi būti asfaltuojamos valstybinės reikšmės rajoninio kelio atkarpos nuo Kučiūnų iki Petroškų ir nuo Lazdijų iki Naujosios Kirsnos.
– Jums pradėjus vadovauti, savivaldybės veikla socialinės apsaugos srityje buvo ne tik matoma vertinant ją Lietuvos mastu, bet ir pripažinta geriausia tarp 60 Lietuvos savivaldybių. Jums buvo įteiktas garbingas „Aukinės krivūlės“ apdovanojimas už iniciatyvumą, novatoriškas idėjas ir aktyvų dalyvavimą projektuose. Sakykite, kodėl būtent socialinės apsaugos sritis? Juk savivaldybė daug dėmesio skiria ir kitoms rajono gyventojams svarbioms problemoms spręsti.
– Socialinės apsaugos klausimams spręsti skyriau daug dėmesio. Sprendžiant skurdo mažinimo, vaikų užimtumo, ilgai nedirbančių rajono gyventojų įdarbinimo, jų motyvavimo ir kitus socialinius klausimus ne kartą teko išradingai pažvelgti į situaciją ir dėl problemos sprendimo būdo, ir dėl reikalingo finansavimo. Veiklas rajone vykdo šeši vaikų dienos centrai, kuriuose vaikai bendrauja, žaidžia, valgo, užsiima lavinančia veikla. Papildomas dėmesys ir lėšos skirtos negalią turintiems asmenims, iki metų pabaigos visiems prašymus pateikusiems neįgaliesiems bus pritaikyti jų turimi būstai. Ilgalaikiams bedarbiams teikiama reikiama pagalba – nuo psichologinės, socialinės iki galimybės įgyti, pvz., vairavimo įgūdžius. Keli gyventojai, kuriems buvo suteikta ši pagalba, jau turi nuolatinį darbą. Tai rodo, kad einame teisinga linkme. Psichologų, kitų ekspertų paslaugomis galės pasinaudoti smurtą šeimoje, sunkią ligą išgyvenantys asmenys, jų artimieji. Psichologo paslaugos bus teikiamos ir globojamiems vaikams, jų globėjams, įtėviams, kitiems socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Vyresnio amžiaus žmonės jau kitąmet pradės naudotis socialiniu receptu – tai priemonė, kuri skirta vienišam socialinių, emocinių ir kitų sunkumų turinčiam gyventojui, dalyvauti bendruomenėje vykdomuose laisvalaikio ir kultūros užsiėmimuose. Jau kitąmet buvusios Veisiejų mokyklos patalpos bus pritaikytos šeimų susitikimams, socialinėms paslaugoms teikti ir užimtumui, įkuriant čia šeimų dienos centrą, kuriame prasmingai leisti laisvalaikį galės šeimos, auginančios įvairių sutrikimų turinčius vaikus, ir ne tik. Iniciatyvų ir projektų su konkrečiu finansavimu gausu. Svarbiausia, kad nestokotume žmogiškųjų išteklių ir empatijos tuos projektus įgyvendinti.
– Minėjote pagalbą ilgalaikiams bedarbiams. Lazdijuose nedarbo lygis – vienas didžiausių Lietuvoje, tačiau vietiniai darbdaviai skundžiasi nerandantys darbuotojų. Kokios nedarbo priežastys ir kokia reali situacija darbo rinkoje?
– Statistinį nedarbo lygio didėjimą Lazdijuose lėmė dvi pagrindinės priežastys. Visų pirma pasikeitus teisės aktams nuo šių metų pradžios smulkių ūkių savininkai, turintys kelis hektarus žemės ar kelis gyvulius ir netekę pagrindinio darbo, gali gauti bedarbio statusą, išmoką ir kitas garantijas. Tokių gyventojų rajone gausu, natūralu, kad jie pasinaudojo galimybe gauti nedarbo išmoką ar kitas paslaugas. Juk netekus nuolatinių pajamų žeme sotus žmogus nebus, iš kelių parduotų litrų pieno taip pat neišgyvens. Antra priežastis – valstybės suteikta galimybė Užimtumo tarnyboje registruotiems, darbo neturintiems asmenims gauti 200 eurų dydžio darbo paieškos išmoką, kuri skirta sušvelninti COVID–19 pasekmes. Natūralu, kad gyventojai pasinaudojo jiems suteiktomis galimybėmis ir aktyviai registravosi Užimtumo tarnyboje. Tenka pripažinti – ne visi realiai ieško darbo ir nori dirbti. Tokių „formalių“ bedarbių bus mažiau, jei visi būsime pilietiški, jei nei Užimtumo tarnyba, nei darbdaviai nenuolaidžiaus. Esama situacija kelia nerimą, nes, kaip jau minėjau, bedarbių statistiškai daug, o į darbdavių skelbiamus konkursus kandidatų neatsiranda. Darbščių ir motyvuotų darbuotojų trūksta ne tik žemės ūkio, paslaugų ar prekybos sektoriuose, jų trūksta ir įstaigose. Savivaldybei skelbiant konkursą į vieną ar kitą poziciją didelio susidomėjimo taip pat nesulaukiame.  
– Grįžtant prie įvertinimų – šiemet į savivaldybę parkeliavo ir Riterio ženklas „Už nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui“. Lazdijų savivaldybės tarybos narės Janinos Ražukienės kandidatūrą apdovanoti teikėte Jūs, rajono savivaldybės taryba tam pritarė. Kodėl būtent ją pasiūlėte?
– Pažįstu Janiną Ražukienę nuo pat pirmųjų darbo savivaldybėje dienų. Esu girdėjusi gerų rajono gyventojų atsiliepimų apie tai, kaip nuosekliai, pilietiškai atsakingai Janina dirba visuomeninį darbą daugiau kaip 30 metų: dar iki nepriklausomybės atkūrimo buvo aktyvi Sąjūdžio narė, dabar  rūpinasi svarbių tautai įvykių įamžinimu, istorinės atminties išsaugojimu, pilietiniu jaunosios kartos auklėjimu. Janina Ražukienė yra labai nuoširdžiai savo kraštui dirbantis žmogus, kuris tikrai yra vertas šio garbingo apdovanojimo, ir visai nesvarbu, kad savivaldybės taryboje dirbame skirtingose frakcijose. Aš jau ne žodžiais, o savo elgesiu ir darbais įrodžiau, kad žmones ir darbuotojus vertinu ne pagal tai, kokioms jie politinėms jėgoms priklauso ar ką palaiko, kiekvienas turi teisę rinkti. Man svarbiausia, kad žmogus gerbtų žmogų, aplinką, kurioje gyvena, būtų sąžiningas, motyvuotas ir matantis ne tik problemas, bet ir gebantis kūrybiškai bendradarbiaujant tas problemas spręsti.