Aktualijos | 11 MIN.

A. Medalinskas: „Rusija nukraujavusi, bet Putinas išmokęs sovietų pamokas Afganistane“

Oksana Laurutytė
2024 m. kovo 10 d. 18:41
RTK01285

Įvykius Ukrainoje komentuojantis politologas Alvydas Medalinskas į Ukrainą nuolat vyksta dabar ne tik dėl to, kad 2022 m. ten prasidėjo karas. Ir ne nuo 2014-ųjų metų, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Suprasdamas Ukrainos reikšmę ir svarbą Lietuvai, jis į šią šalį nuvyko dar 1988-aisiais. Su Mykolo Romerio universiteto politologu, viešėjusiu Šiauliuose, kalbėjomės apie tai, kaip tokio didelio masto karą galima buvo numatyti ir apie ką rimtai turi galvoti Lietuva.

– Esate vienas geriausiai atpažįstamų veidų, komentuojančių įvykius Ukrainoje, tačiau mažiau kam žinoma, kad buvote vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų, po to Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, suorganizavęs ne vieną mitingą ir atsakingas už organizacinę Sąjūdžio veiklą pirmais Sąjūdžio veiklos metais. Kaip kilo idėja važiuoti užmegzti ryšių su Ukraina tada?

– Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje pasikalbėjome, kad be partnerių, kitų tautų panašių judėjimų į Sąjūdį sovietų valdžios neįveiksime. Pirmas dalykas, ką padarėme – sukontaktavome su estais ir latviais, baltarusiais, lenkais. Prisidėjau, užmezgant kontaktus su latviais, bet visada sakiau, kad ir Ukraina mums labai svarbi. Plyšo mano kolegoms Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje kantrybė ir pasakė: tai pats ir važiuok, užmegzk tuos santykius. 1988 m. rudenį ir nuvažiavau. Maniau, kad keletui dienų, bet užtrukau keletą savaičių. Prieš tai susirinkau kontaktus kolegų menininkų, rašytojų, istorikų ir kt. pažinčių Ukrainoje. Kažkas iš jų atrado man variantą gyventi ukrainiečių inteligentų šeimoje.

O iš Ukrainos išvažiuodamas, paskatinau procesą, kad įvyktų jų pirmas mitingas Lvivo stadione. Ten laikiau ukrainietišką ir lietuvišką vėliavas, nors ukrainietiška buvo uždrausta, ir paprašiau pagerbti žuvusius partizanus, Ukrainos pasipriešinimo armiją. Po to gimė Ukrainos liaudies frontas (Ruch), su kuriuo Sąjūdis užmezgė labai artimus ryšius. Aš nuo to meto irgi artimus ryšius palaikau, daug kalbu apie Ukrainos svarbą. Pradžioje kaip visuomenininkas, vėliau kaip politikas, po to – kaip politologas. Bet šie ryšiai nesiekė Donbaso.

– O kada susipažinote su Donbasu?

– Kai 2014 m. kilo karas, kaip žmogus, visuomenininkas, politologas panorau suvokti, kas vyksta, kaip gali būti, kad XXI a. kilo toks baisus karas. Pats, t. y. be jokios finansinės paramos, išvykau į Donbasą, nuėjau į Mariupolio universitetą, prisistačiau ir paklausiau, su kuo pakalbėti, kas man galėtų paaiškinti Donbase vykstančius procesus.

Po to taip giliai įsiliejau į Donbaso kontekstą, kad man pasiūlė keletą metų skaityti paskaitas Ukrainos gynybos universitete Kyjive Ukrainos karininkams, vykstantiems į Donbasą. Ir dėsčiau jiems apie tai, kas yra Donbasas.

Aplankiau daugiau nei 50 Donbaso miestų bei gyvenviečių ir dabar, kai vyksta kariniai veiksmai, žinau, kaip atrodo regionas, reljefas, net kur kokie namai stovi ar stovėjo. Beveik 7 metus praleidau Donbase. Butą nuomojau Mariupolyje, bet važinėjau po visą regioną, dirbome kartu su partneriais ukrainiečiais ar tarptautiniais partneriais.

Ukrainiečiams ir Vakarų partneriams jau tada sakiau, kad Putiną reikia stabdyti Donbase. Šios mano mintys, kad Putinas lįs toliau nei Donbasas, partnerių buvo skeptiškai priimamos. Tai nebuvo išgirsta ir, mano giliu įsitikinimu, jei Putinas būtų buvęs sustabdytas Donbase, nebūtų didelio karo.

– Ko reikėjo?

– Reikėjo paprasto dalyko – Vakarai turėjo investuoti į Ukrainos kontroliuojamą Donbasą 3–5 milijardus eurų ar dolerių. Jei būtų tai įgyvendinta, tai vakarų Donbasas, naudojant ankstesnių metų analogijas, būtų tapęs kaip ir Vakarų Vokietija, o ana pusė būtų likusi lyg Rytų Vokietija. Tada ta dalis Donbaso žmonių, kurie savo orientacijoje remiasi, kur geriau gyventi (o tokių Donbase buvo apie trečdalį), būtų nusisukę nuo Maskvos su jos rusišku pasauliu ir pasirinkę gyvenimą Ukrainoje, kuri yra Vakarų politinės orientacijos lauke.

O dabar Vakarų partneriams sakau pasižiūrėti, kokie jie buvo trumparegiai ir kaip dabar atrodo ši baisi aritmetika. 3–5 milijardai tada ir Donbasas būtų buvęs sutvarkytas pagal Vakarų modelius bei greičiausiai nebūtų karo. O dabar vien Amerika skyrė 150 milijardų, o dar kiek Europos šalys. Ir dar turime šimtus tūkstančių žuvusiųjų, sužeistųjų ir globalinį sukrėtimą tarptautinėje politikoje.

– Padaryta rimtų klaidų?

– Klaidų tikrai padaryta, bet kad jų būtų daug mažiau, tai ir buvo viena priežasčių, kodėl aš, atimdamas daug laiko nuo asmeninio ir savo šeimos gyvenimo, praleidau tada Donbase. Todėl, kai aiškėjo, kad kils karas, o aš buvau tas žmogus Lietuvoje, kuris neabejojo, kad kils tikrai didelis karas, ir tą sakiau jau 2021-aisiais, nuvykau vėl į Ukrainą. Nors galėjau po Naujųjų metų švenčių pasilikti Lietuvoje.

Prieš vėl išvykdamas į Ukrainą, 2022-ųjų sausio 22 d. susitikau su ministru A. Anušausku ir paklausiau, kodėl Vakarai liovėsi teikti karinę pagalbą. Nors, aišku, ir tada ji buvo dar gana minimali. Pasakiau, kad pats važiuoju į Kyjivą paklausti pažįstamų NATO šalių diplomatų, kas vyksta. Atvykęs į Kyjivą sužinojau, kad NATO šalys evakuoja savo diplomatus iš Donbaso. Vienas Vakarų diplomatas atsakė, kad bus karas, todėl išvyksta. Aš į Lietuvą negrįžau, pasirinkau Donbasą, net ir suprasdamas, kad ten bus pirmas smūgis.

– Kodėl?

– Mes turėjome Sausio 13-ąją. Į Vilnių buvo atvykę įvairių tautų demokratai, tarp jų ir ukrainiečiai, baltarusiai, rusai. Jie buvo parlamento rūmuose, jų moralinis palaikymas buvo mums labai svarbus. Todėl aš, tiek laiko praleidęs Ukrainoje, turiu ten draugų, kolegų ir jiems norėjau tokią sunkią valandą parodyti, kad ne visi Vakarai bėga, ne visi yra tokie. Nuvykęs prie Azovo jūros, pakliuvau į didelio karo sūkurį ir net į Rusijos okupaciją.

– Ar tada buvo galima suprasti, kad karas bus toks ilgas ir žiaurus?

– Taip. Neabejojau, kad karas bus didelis. Kad ilgas, aišku, niekas negalėjo spėti, bet man aišku buvo, kad Ukraina pirmą smūgį atlaikys, nepaisant, kad Vakarai pasirinko stebėtojo vaidmenį. Bet Donbase karas vyko jau nuo 2014 metų. Tai buvo vadinamasis hibridinis karas, o aš dirbau ir su ta vadinamąja „pilkąja“ zona – ta, kuri buvo apšaudoma. Galiu pasakyti, kad tuo metu visoje Ukrainoje nebuvo suvokimo, kas darosi toje „pilkojoje“ zonoje. Dar daugiau – kai per Kyjivą grįždavau į Lietuvą ar važiuodavau vėl į Ukrainą, mane kviesdavosi susitikti aukšto rango Ukrainos politikai (Verhovnaja rada nariai), NATO šalių diplomatai, prašydami papasakoti, kas vyksta, kaip jie sakė, „tavo tame Donbase“.

– Kokie faktai jums rodė, kad didelis Rusijos karas prieš Ukrainą tikrai bus?

– 2021-ųjų pavasaris. Rusija kaupia jėgas prie Ukrainos sienos. Prieš pat Velykas. Nuskamba Putino administracijos vadovo pavaduotojo D. Kozako pareiškimas, kad Ukrainą reikia sunaikinti kaip valstybę. Keliu klausimą, kiek valstybių yra pasakiusios, kad kitą valstybę reikia sunaikinti? Iranas sakė, kad reikia sunaikinti Izraelį. Ką daro Vakarai? Įveda žiaurias sankcijas. Tai, kai Rusija pareiškė, kad reikia sunaikinti Ukrainą, kaip valstybę, raginau partnerius Vakaruose įvesti Irano tipo sankcijas. Ir sakiau: jeigu neįvesite, nestabdysite Putino, tai sulauksite didelio karo.

Toliau Putinas, apsimetęs istoriku, parašo 2021 m. vasarą traktatą, kad ukrainiečių tautos nėra. Kas toliau turi sekti? Veiksmas, naikinant tą tautą, nes ukrainiečių tauta juk yra.

Einame toliau. 2021 m. gruodžio 21 d. Putino ultimatumas Vakarams, kad valstybes, kurios įstojo 2004 m. į NATO, įskaitant Lietuvą, reikia pastumti į pilkąją zoną, nes NATO plėtra buvo nesuderinta su Rusija.

Putinas toliau kaupia karines jėgas ir visi žingsniai pradeda rodyti, kad kalba eina ne apie Donbasą, bet visą Ukrainą. Ir paskutinė Putino frazė – 2022 m. vasario 22 d. pasakyta kalba, kuri jau ir buvo karo Ukrainai paskelbimas. Kurčias ir aklas to galėjo nesuprasti.

 

– O yra ženklų, kad karas gresia Lietuvai?

– Visada akcentavau Lietuvos politikoje ir mūsų ekspertų bendruomenėje, kad Ukraina yra mums strategiškai labai svarbi valstybė. Pirma akcentavau juos kaip tautą, o paskui, po 1991 m., jau ir kaip valstybę. Visada sakiau, kad mus sieja ne tik gražūs istoriniai kultūros ryšiai, nors mūsų dalis istorikų šiuos ryšius ignoravo. Kai pradėjau akcentuoti, kad Ukraina mums geopolitiškai svarbi, nustebau, pamatęs parengtame Lietuvos užsienio politikos koncepcijos projekte, kad apie Ukrainą ten nebuvo nė žodžio. Nesuprasta Ukrainos svarba mums. Būdamas parlamento nariu, o vėliau tiesiog politologu, visada sakiau, kad Lietuvos saugumas priklauso nuo dviejų veiksnių: mūsų narystės ES, NATO ir stiprios Ukrainos – proeuropietiškos, provakarietiškos, stiprios karine, jeigu ne ekonomine, prasme. Dabar tai visiems aišku.

Atsiranda labai įdomus dalykas. Mes dabar turime du skydus: kovojančią Ukrainą ir ES narystę NATO. Mes staiga suvokėme, kad mūsų antras skydas, kurį laikėme pirmuoju, nebuvo toks ir tvirtas. Ilgai nebuvo NATO gynybos planų Lietuvai, Baltijos valstybėms. Dabar jie tik rengiami įgyvendinimui. Paaiškėjo, kad Ukraina labai svarbi.

Jei Ukraina būtų sugriuvusi 2022 m., mums būtų iškilę daug problemų. Putinas būtų prisiminęs 2021 m. gruodžio 21 d. ultimatumą ir būtų atėjęs su naujais reikalavimais. Mums būtų buvę labai sunku.

Ukraina šiandien laikosi, bet yra didžiulis nesusikalbėjimas NATO viduje. Kai kuriais aspektais žiūrint, gal dėl Ukrainos skydo šiandien ir esame saugūs. Labai noriu tikėti, kad NATO viduje atrasime visus sąlyčio taškus su kitomis valstybėmis: JAV, Švedija, Suomija, Vokietija, Lenkija, D. Britanija ir kt. Gali atsirasti naujos vidinės saugumo architektūros Europoje, viduje NATO ir kaip Europos saugumo struktūros, kurios mums svarbios.

Šiuos dalykus mato ir Putinas. Galvoju, kad Putinas turėjo planą vasario 24 d. pulti arba Ukrainą, arba Baltijos valstybes. Jei Putiną kas nors būtų įtikinęs, kad Ukraina nekris per 5–7 dienas, kaip jis tikėjosi, o būtų puolęs NATO, gali būti, kad mes buvome dar nesaugesnėje situacijoje. Aš tą jutau savo analitika, bet Lietuvos žmonės to nežinojo. Kartais žmogui gal geriau ko nors nežinoti. Jautiesi ramiau, net jeigu aplink kyla labai didelių grėsmių.

– Ar Putino kariuomenė bepajėgtų vykdyti karą dviem frontais, pulti dar ir Lietuvą, Baltijos šalis?

– Faktas, kad Putinas kare Ukrainoje pražudė armiją, kuri stovėjo Kaliningrado srityje. Bet vis daugiau skaičių rodo, kad Vakarų ekspertai neįvertina Rusijos. Visos ironijos, kad Rusijos mobilizacija – girtuoklių mobilizacija ir pan., kad Rusija – sukiužusios medinės trobelės, daro blogą darbą, nes yra nuvertinamas priešininkas. Rusija yra labai stiprus priešininkas. Rusija greičiau už Vakarų šalis pastatė ant bėgių savo karinę pramonę. Šiandien tą pripažįsta Vakarai. Vakarai taip pat pripažįsta, kad sankcijos Rusijai yra labai skylėtos. Rusija vien prekyboje su Indija naftos produktais gavo tiek pinigų, kad jokios sankcijos to nepanaikins.

Šiandien pripažįstama, kad Rusija daug greičiau atsigaus karinėje srityje net po smūgių, kuriuos patyrė Ukrainoje. Tą Vakarų ekspertai irgi pripažįsta. Todėl mes turime keistą situaciją su Vakarų analizės seklumu ir netoliaregiškumu. Rusija nukraujavusi, bet Putino režimas daug labiau yra prisitaikęs, daug labiau išmokęs istorines pamokas nei Vakarai. Putinas išmoko sovietų pamokas Afganistano karo metu. Tada žmonės matė, kaip grįžta namo jaunuoliai cinkuotuose karstuose, ir kėlė protestą sovietų valdžiai.

Dabar Putinas padarė viską, kad žmonės, kurie prabyla bet kokia kritiška nata apie jo karą Ukrainoje, gauna kalėjimo 15–25 metus. Net jei tai našlės žuvusiųjų tame kare. Putinas valdo savo šalies informacinę erdvę, skirtingai nei sovietų lyderiai Afganistano karo metu. Valdo ir Rusijos karinę ekonomiką. Turime nenuvertinti to, ką daro Rusija. Šia prasme ji yra didelė grėsmė mums. Bet aš manau, kad Ukrainos didvyriška kova leido mūsų partneriams Vakaruose ir mums patiems su partneriais susivokti, atsibusti. Kol Ukrainoje vyko žūtbūtiniai karai, mes turėjome dvejus metus, bet galime turėti ir kažkiek ateityje, kad mes patys – Lietuva – jau Vakarų pasaulyje padarytume namų darbus ir užtikrintume savo šalies saugumą.

– Lietuvos žmonių parama Ukrainai, akcijos „Radarom“ vieningumas negrąžina jausmų, panašių į tuos, kurie kilo, kuriantis Sąjūdžiui?

– Labai man gražu, taip. Todėl man pikta, kai tam tikrų iniciatyvų atžvilgiu keliami klausimai apie nesąžiningumą. Jeigu yra kokio nors nesąžiningumo, tai turėtų aiškintis teisėsauga. Bet man norisi tikėti, kad viskas daroma sąžiningai, iš širdies. Žinau, kad „Radarom“ akcijų rezultatai labai laukiami Ukrainoje. Tai jiems labai svarbu, gerai, kad žmonės taip stipriai remia. Tai mūsų indėlis.

Po vasario 24-osios lietuvių ir ukrainiečių santykiai pasidarė artimi, bet matau įdomią takoskyrą. Iki vasario 24 d. man buvo sunku paaiškinti, kodėl esu Donbase. Nes niekas nesuprato, kuo Donbase aštuonerius metus vykstantys įvykiai, tas hibridinis karas, yra svarbūs mūsų šalies saugumui. Ir, aišku, tada panašių akcijų, remiant Ukrainą, nebuvo. Dabar labai svarbu, todėl kai žiūriu į žmonių pasirengimą aukoti, panašiai kaip buvo Sąjūdžio metais, tos nuotaikos vėl atsirado Lietuvoje. Bet kodėl taip atsitiko? Žmonės pajuto grėsmę. Gražus šiltas santykis su Ukraina yra lydimas ir grėsmės suvokimo. Žmogus galvoja, kad paaukos ir gal tai pagelbės Ukrainai, atitolins grėsmę Lietuvai.

 


Šiauliai
Prieš dešimtmetį per Kalėdas Šiaulius sukrėtė žmogžudystė: ar už nužudymą nuteistas asmuo jau atliko bausmę – paslaptis
Ar pamenate lygiai prieš dešimt metų, gruodžio 26 dieną, Šiaulius ir visą šalį sukrėtusį nusikaltimą. Būdamas vos aštuoniolikos metų tuomečio Šiaulių profesinio rengimo centro mokinys Mindaugas Babajevas, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nužudė tos pačios mokymo įstaigos sargę. Praėjus pusmečiui nuo nusikaltimo šiaulietis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Kadangi į bausmės laiką buvo įskaičiuotas laikas, prabūtas suėmime iškart po nusikaltimo, nuteistasis teoriškai kaip tik šiuo metu ir turėtų išeiti į laisvę.
Kriminalai | 4 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Lietuva | 5 MIN.
0
Ne vienam tėvui yra tekę susidurti su vaiko pykčio priepuoliu: verkimu, kritimu ant žemės, šaukimu, daiktų mėtymu. Supykę ir užsispyrę vaikai tėvams gali paskelbti tylos karą. Pykčio priepuolius gali nulemti ne tik situacijos aplinkybės, bet ir asmenybės bruožai bei Zodiako ženklas. Kure mažieji atstovai jau vaikystėje išsiskiria ne pačiomis geriausiomis Zodiako ženklų savybėmis?
Lietuva | 3 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu savo Mar-a-Lago rezidencijoje, Floridoje, sekmadienį, gruodžio 28 d.
Pasaulis | 2 MIN.
1
Per Kalėdų laikotarpį policija visoje Lietuvoje sulaikė daugybę neblaivių vairuotojų, daugiau nei 20 iš jų sulauks baudžiamosios atsakomybės, nes alkoholio koncentracija jų organizme viršijo 1,51 promilės.
Lietuva | 6 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Lietuva | 5 MIN.
0
Ne vienam tėvui yra tekę susidurti su vaiko pykčio priepuoliu: verkimu, kritimu ant žemės, šaukimu, daiktų mėtymu. Supykę ir užsispyrę vaikai tėvams gali paskelbti tylos karą. Pykčio priepuolius gali nulemti ne tik situacijos aplinkybės, bet ir asmenybės bruožai bei Zodiako ženklas. Kure mažieji atstovai jau vaikystėje išsiskiria ne pačiomis geriausiomis Zodiako ženklų savybėmis?
Lietuva | 3 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Lietuva
Pasaulis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu savo Mar-a-Lago rezidencijoje, Floridoje, sekmadienį, gruodžio 28 d.
Pasaulis | 2 MIN.
1
JAV demokratų ir respublikonų partijų senatoriai pasmerkė Rusijos vykdomus Ukrainos civilių žudymus tuo metu, kai viso pasaulio krikščionys švenčia Kalėdas.
Pasaulis | 3 MIN.
2


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Ar pamenate lygiai prieš dešimt metų, gruodžio 26 dieną, Šiaulius ir visą šalį sukrėtusį nusikaltimą. Būdamas vos aštuoniolikos metų tuomečio Šiaulių profesinio rengimo centro mokinys Mindaugas Babajevas, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nužudė tos pačios mokymo įstaigos sargę. Praėjus pusmečiui nuo nusikaltimo šiaulietis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Kadangi į bausmės laiką buvo įskaičiuotas laikas, prabūtas suėmime iškart po nusikaltimo, nuteistasis teoriškai kaip tik šiuo metu ir turėtų išeiti į laisvę.
Kriminalai | 4 MIN.
0
Per pastarąją parą Šiaulių apskrityje rasti du vyrų lavonai be išorinių kūno sužalojimų, praneša policija.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių rajone ketvirtadienio vakarą žuvo ant kelio gulėjęs vyras – jį sužalojo automobilis.
Gatvė | 2 MIN.
0
Šiltas lapkritis, gruodis, panašu, kol kas tausoja kelininkus ir kol kas jų darbo poreikis gana mažas. Už lango gruodžio pirmas tris savaites dienomis vyravo teigiama temperatūra, gana dažnas svečias buvo ne sniegas, o lietus. Taigi, galima juokauti, kad įsivyravę orai bent jau pirmąjį žiemos sezono mėnesį pataupė mūsų pinigus iš biudžeto, skirtus gatvių ir šaligatvių priežiūrai. Vis tik, kiek jų numatyta ir kaip gatvės ir šaligatviai šią žiemą bus prižiūrimi, teiravomės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.
Gatvė | 4 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Sovietinio gyvenimo realybė, kai prie parduotuvių rikiuodavosi žmonės, vis dar atgyja ir mūsų kasdienybėje. Vaistinėse, tarsi žuvelės per maža me akvariume, laukia pirkėjai. Daugelis jų išeina tuštesnėmis kišenėmis ir nešini maisto papildų pakuotėmis.
Sveikata | 4 MIN.
0
Šv. Kalėdų laukiame visi, o belaukdami puošiame eglutes – kas prieš mėnesį, kas tradiciškai Kūčių dieną. Besiruošdami šventėms, retas susimąstome, kaip atsirado papuoštos kalėdinės eglutės tradicija, iš kur ji atėjo pas mus, į Lietuvą. Roko grupė „Kardiofonas“, iš Antano A. Jonyno pasiskolinę tekstą, siūlė ant eglutės pakabinti baltą nosinaitę, tačiau mes visgi ir anksčiau, ir dabar žaliaskares puošiame kitaip.
Kultūra | 8 MIN.
0
Radviliškis
Šiauliai
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0
Kūčios – viena paslaptingiausių metų naktų. Nuo seno tikėta, kad ši naktis turi ypatingą reikšmę: pranašauja ateitį, leidžia pažvelgti į artėjančius metus ir netgi atskleidžia likimą. Nors šiandien daug kas burtus vertina kaip žaismingą tradiciją, daugybė Kūčių papročių iki šiol gyvi ir mėgstami.
Kultūra | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Lietuva
Šiauliai
Ketvirtadienio rytą, per pačias Kalėdas, Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia – mirė muzikantas, dainininkas ir legendinės grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas.
Veidai | 3 MIN.
1
Šakynos bendruomenėje gyvenimas verda. Tai paliudija ir Gabrielė Kreimerytė – tikra Šakynos bendruomenės siela. Mergina čia gimė, užaugo, o baigusi studijas nusprendė grįžti ir įsikurti savo gimtojoje vietoje. Gabrielė sako dažnai išgirstanti klausimą “Kodėl taip myli Šakyną?“. Atsakymas labai paprastas – vertybes formuoja šeima, o visa Gabrielės šeima širdį atiduoda Šakynai.
Veidai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Ne vienam tėvui yra tekę susidurti su vaiko pykčio priepuoliu: verkimu, kritimu ant žemės, šaukimu, daiktų mėtymu. Supykę ir užsispyrę vaikai tėvams gali paskelbti tylos karą. Pykčio priepuolius gali nulemti ne tik situacijos aplinkybės, bet ir asmenybės bruožai bei Zodiako ženklas. Kure mažieji atstovai jau vaikystėje išsiskiria ne pačiomis geriausiomis Zodiako ženklų savybėmis?
Horoskopai | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Ne vienam tėvui yra tekę susidurti su vaiko pykčio priepuoliu: verkimu, kritimu ant žemės, šaukimu, daiktų mėtymu. Supykę ir užsispyrę vaikai tėvams gali paskelbti tylos karą. Pykčio priepuolius gali nulemti ne tik situacijos aplinkybės, bet ir asmenybės bruožai bei Zodiako ženklas. Kure mažieji atstovai jau vaikystėje išsiskiria ne pačiomis geriausiomis Zodiako ženklų savybėmis?
Horoskopai | 3 MIN.
0
Per šventes Zodiako ženklai atsiskleidžia visu gražumu, o kartais net per daug. Vieni šventę pradeda dar prieš Kūčias, kiti po vakarienės iškart ieško lovos. O kai visi susėda prie vieno stalo, astrologija tampa akivaizdi net netikintiems. Pažiūrėkime, kaip elgiasi kiekvienas Zodiako ženklas.
Horoskopai | 3 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Lietuviškos šventės jau daugybę metų neįsivaizduojamos be vieno pagrindinių jų akcentų – kūčiukų. Kaip įdomiau likusius kūčiukus panaudoti po švenčių.
Virtuvė | 2 MIN.
0