A. Mazuronis: buvo laiko pirkimus NATO viršūnių susitikimui įvykdyti normalia tvarka

Seimo narys Andrius Mazuronis sako, kad apie liepą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą buvo žinoma daugiau nei prieš 2 metus, todėl su juo susijusius viešuosius pirkimus buvo galima įvykdyti įprasta tvarka, o ne neskelbiamų derybų būdu, galimai permokant.

„Pasakymas, kad nėra laiko, reikia skubėti, tai žinote – prisimenu vieną pirmųjų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžių, į kurį susirinko šios kadencijos Seimas.

Jis buvo prieš daugiau nei 2 metus. Pirmasis posėdis buvo išklausyti institucijų, kaip vyksta pasirengimas NATO viršūnių samitui, kuris turi vykti dabar liepos mėnesį. Tuo metu turėjo būti už 2,5 metų.

Akivaizdu, kad laiko nusimatyti ir įvykdyti pirkimus buvo laiko. Normalia tvarka, kaip numatyta įstatymuose, kaip visos perkančiosios organizacijos vykdo, turi vykdyti“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė A. Mazuronis.

Seimo Darbo frakcijos narys sakė, kad dabartinė situacija jam atrodo keistai.

„Praėjusioje kadencijoje esu dirbęs Seimo Audito komitete. Tai mes labai aiškiai visada su viešųjų pirkimų organizacija – pagrindinis neskelbiamų derybų būdo tikslas – įvykdžius pirkimus, jei atsiranda būtinybė ar kažkokios faktinės aplinkybės, kurių negalėjai numatyti, vykdant didįjį pirkimą, kad galėtum bet kokių smulkmenų nusipirkti tam, kad nereikėtų skelbti vėl visų pirkimo procedūrų dėl kelių šimtų eurų.

Dabar po šiuo pirkimo būdu bandoma padėti praktiškai visus „Litexpo“, kaip suprantu, vykdomus pirkimus, įspūdingomis milijoninėmis sumomis, man tai atrodo prasta praktika“, – sakė jis.

Elta primena, kad balandžio viduryje paaiškėjo, jog dalį NATO viršūnių susitikimui Vilniuje surengti reikalingų viešųjų pirkimų „Litexpo“ vykdė neskelbiamų derybų būdu, galimai permokant. Apie tai pirmasis paskelbė portalas tv3.lt.

„Litexpo“ trečiadienį teigė, kad NATO susitikimas yra išskirtinis renginys, todėl vykdant pirkimus „Litexpo“ turėjo įsitikinti, ar taikant standartinę procedūrą nekiltų rizika paslaugą gauti nekokybišką ar ne laiku. Anot „Litexpo“, neskelbiamų derybų būdu pirkimai vykdyti „kai tai buvo objektyviai būtina“, o kiekvienu atveju siekta užtikrinti konkurenciją.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) jau nagrinėja telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ skundą dėl galimai neskaidriai tokiu būdu vykdyto ryšio paslaugų teikimo konkurso. Įmonė pažymi, kad konkursą laimėjusios „Telia Lietuva“ stambaus verslo klientų padalinio vadovas Aleksandras Golodas kartu yra ir „Litexpo“ valdybos narys, todėl esą galėjo paveikti konkurso rezultatus. „Bitė“ tikina galėjusi šias paslaugas suteikti 900 tūkst. eurų pigiau.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį tikino nematanti „kažkokių keistų dalykų“ dėl „Litexpo“ pirkimų. Ji neslėpė, jog jai neskelbiamų derybų būdas nepatinka, tačiau siekiant spėti pasiruošti NATO susitikimui gali būti pateisinamas. Pasak I. Šimonytės, susitikimo data paaiškėjo tik lapkritį, tad perkančiosios organizacijos turėjo „suktis pakankamai sparčiai“.

VPT tikina kol kas gavusi tik „Bitė Lietuva“ skundą, tačiau svarsto, kuriuos su NATO susitikimu susijusius pirkimus vertinti papildomai. Tarnyba tikina, jog atlikusi „Bitės“ skundo tyrimą, galės įvertinti, ar „Litexpo“ turėjo pagrindo taikyti būtent neskelbiamų derybų būdą.

Seimo Antikorupcijos komisija, ketvirtadienį paskelbė, jog reaguodama į kilusią padėtį pradėjo aiškintis, kaip vykdant pirkimus „Litexpo“ užkardė korupcijos rizikas bei valdė galimus interesų konfliktus.

Vyriausybė praėjusių metų birželį priėmė nutarimą „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių vadovų susitikimo Lietuvoje 2023 metais organizavimo“, kuriame Užsienio reikalų ministerija „Litexpo“ (kartu ar atskirai) buvo įpareigotos užtikrinti „Litexpo“ parodų rūmų parengimą Aljanso lyderių susitikimui pagal NATO reikalavimus.

NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis.