A. Maldeikienė atskleidė savo sveikatos būklę: aš nebijau mirties

Trečiadienį Seimo narė Aušra Maldeikienė nusprendė atsakyti į daugelio šiuo metu jai užduodamą klausimą apie sveikatos būklę. Dar visai neseniai Seimo narė patvirtino, kad serga antros stadijos krūties vėžiu, tačiau plačiau apie savo sveikatą nekalbėjo.

Šiandien A. Maldeikienė feisbuke visgi atskleidė, kaip jaučiasi bei ką išgyvena po diagnozės.

„Atsakau čia jums ir absoliučiai viešai, nes mano gyvenimas man pernelyg svarbus ir įdomus, kad kasdien be sustojo gromuliuočiau savo sveikatos temą, kuri, man atrodo, jau absoliučiai išsemta. <...>

Taip, tikrai liepos 26 dieną paprašiau savo šeimos gydytojo siuntimo pas okulistą, ir tuo pačiu man buvo nurodyta atlikti eilę tyrimų, kuriuos atlieka kiekvienam tam tikro amžiaus Lietuvos gyventojui pagal patikros programas. Atlikus mamogramą, po savaitės sužinojau, jog aptiktas piktybinis darinys. Dėkui Centro poliklinikos gydytojui, kuris darė tyrimą, kad ligą pamatė ir mane iš karto informavo.

Gavusi nukreipimą, rugpjūčio pradžioje kreipiausi į Nacionalinį vėžio institutą ir palaukusi eilėje, kaip visi kiti Lietuvos gyventojai (čia atsakymas visiems tiems nykiems žmonėms, kurie kažkodėl mano, kad lipau jiems per galvas, atimdama iš jų galimybę pirmiems gauti gydymą, gerai, kad dar nekaltina atėmus iš jų vėžį), patekau pas gydytoją. Atlikus papildomus tyrimus, rugpjūčio 21 dieną man buvo atlikta operacija. Nuoširdžiai dėkoju profesoriui Valerijui Ostapenkai ir visam Nacionalinio vėžio instituto Krūtų onkologijos skyriaus personalui už tai, jog buvo profesionalūs, draugiški ir ramūs. Dėkoju ir už tai, kad niekam iš maitvanagių nepasakė apie mano ligą, taip suteikdami man galimybę sukaupti jėgų atlaikyti dabartinį visuotinį puolimą.

Deja, operacijos metu paaiškėjo, jog problemų daugiau, nei manyta, ir gydytojai nusprendė skirti man chemoterapijos, radioterapijos ir po to jau hormoninio gydymo kursą. Jis bus ilgas, bet viskas gyvenime turi pabaigą.

Nuoširdžiai dėkoju ir savo padėjėjams, kurie nuo pirmos dienos palaikydami padėjo man ramiai priimti ligą žinant, kad net jeigu bus momentų, kai negalėsiu dirbti, bendrai imant darbas nesustos.

Dabar keletas svarbių įžvalgų, kurias vertėtų apmąstyti plačiau. Šita dalis teksto skirta tiems, kurie turi smegenis ir sugeba suprasti, kas ir kodėl sakoma. Gyvenu jau ilgai, tad žinau, kad tokių žmonių nedaug, bet kiekviena valstybė, kur tokie žmonės sudaro bent dešimtadalį populiacijos, yra laiminga. Tad, kaip ir visą savo gyvenimą, dabar bandysiu didinti mąstančių žmonių skaičių.

Pirma, vėžys nėra moralinė bauda žmogui už jo paklydimus, kaip aiškina visokie veikėjai socialinėse erdvėse. Nors, be jokios abejonės, būčiau sutikusi prisiimti vėžį, kad tik mergaitė Garliavoje būtų išvaduota iš apgailėtinos šeimos namų, tačiau mane vėžys ištiko ne todėl, kad nepalaikiau garliavinių (tokia versija labai populiari Delfyje). Ligos neatsiuntė ir tai, kad, kaip kartoja neprotaujantys žmonės, aš nemėgstu pensininkų. Mano ligos priežastys, kaip supratau iš gydytojų paaiškinimų, harmoninės, tačiau bendrai imant jų gali būti labai įvairių ir visos jos žemiškos kilmės.

Antra, malonu, jog Lietuvoje vis daugiau žmonių supranta, jog tikrintis sveikatą reikia tada, kai dar nieko nejauti. Atskiri egzemplioriai, šaukiantys, kad jų tai šeimos gydytojai niekur ir niekada nesiuntė tikrintis ir visas panašus gėris tenka tik politikams ir „elitui“, arba meluoja, kad bendrai matė savo gydytoją, arba turi kreiptis į savo poliklinikos ar medicinos centro vadovus ir išsiaiškinti, kodėl jiems nesuteikiama privaloma paslauga.

Trečia, ir TAI SVARBIAUSIA. Iš esmės tik dėl šito punkto ir rašau. Sirgti nėra gėda ir tai nėra nuosprendis. Tas pats „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje parašė „Europos Parlamento narė 61-erių A. Maldeikienė viešai prisipažino serganti antros stadijos krūties vėžiu. Nuo spalio 7 d. politikei bus pradėta taikyti chemoterapija.“

<...>

Aš nemelavau, nežudžiau sielų, o nuolat dirbau, visą savo gyvenimą dirbau, kad Lietuvoje būtų daugiau šviesos, daugiau išmanymo ir daugiau prasmingų abejonių, nes visa tai kartu kuria išmintį ir viltį.

Tiesiog man paskambino Delfi žurnalistė ir paprašė patvirtinti jų turimą informaciją apie mano ligą. Tai ir padariau. Patvirtinau, o ne prisipažinau, it ką nors nužudžius, apvogus ar išprievartavus.

Priklausau tai žmonijos daliai, kuri mirtinga. Aš tikrai mirsiu, ir dabar net pati stebiuosi, kaip nuo vaikystės maldose ir apmąstymuose mokyta laukti savo paskutinės valandos, mirtyje ir dabar nematau nieko baisaus ar grėsmingo. Mirtis yra gyvenimo pabaiga, ir ji yra gėris, nes amžinas gyvenimas yra kančia. Tiesa, labai noriu ir dabar kasdien pagalvoju apie tai, kad norėčiau mirti sugebėjusi iki gyvenimo pabaigos kalbėti tiesą, net tada, kai tiesa gali būti sunki ar nemaloni. Labai noriu išlikti mylinčiu žmogumi (o mylintis kitus žmogus yra atviras ir aštrus), o ne tapti viena iš tų saldžiu pataikavimo sirupu apliejančių veikėjų, kurie man visada tokie glitūs.

Vis dėlto informuoju visus chrizaneminių balsų ir dirbtino gailesčio herojus (ko jūs, beje, bijote žvelgdami į mane, savo mirties?): aš dabar dar tuoj nemirsiu. Mane, kaip ir daugybę kitų Lietuvos žmonių, tikiu, išgydys gydytojai.

Pabrėžiu, mane gydys gydytojai, o ne visokie apsišaukę receptų, kažkokių sodos ir citrinžolių valgytojų klubai. Aš tikrai negaišiu laiko lakstydama po kapines ir lupdama per pilnatį rupūžių odą, kurią po to mirkyčiau juodgrūdės aliejuje ir valgyčiau sriūbaudama.

Mano gyvenimas buvo sąžiningas. Aš mokiausi ir kasdien dalinausi su jumis tuo, ką išmokau. Aš jus gerbiau, tad nepasakojau jums PASAKŲ IR MELŲ IR NIEKADA NEŽADĖJAU LAIMĖS.

Dirbau, stengiausi, mokiau, verčiau knygas, kad tie iš jūsų, kurie smalsūs, galėtumėte paskaityti. Aš labai didžiuojuosi savo parašytomis knygomis, kurias jūs iš karto nupirkdavote ir kurių vis dar ieškote knygynuose. Dėkui jums.

Bet net jeigu jūs neskaitytumėte, aš vis tiek būčiau nugyvenusi gyvenimą, kuris prasmingas. Prasmingas, nes skirtas kitiems. IR TODĖL AŠ NEBIJAU MIRTIES.

Apie savo ligą jus informuosiu, jeigu negalėsiu atlikti savo darbo Europos Parlamente. Tad iš karto pasakau, kad kitą savaitę, kai prasidės naujas gydymo etapas, gydytojai man neleido palikti Lietuvos. Kaip bus toliau, nežinau. Parašysiu.

Sirgti viešai aikštėje, kai į tave mėto melo gniužulus ir skandina dirbtinėje užuojautoje, nėra lengva. Tačiau mano gyvenimas mane išmokė klausyti savo širdies, tad atlaikysiu ir tai. O VISIEMS, KURIE NUOŠIRDŽIAI LINKITE MAN SVEIKATOS, LABAI DĖKOJU.

Tiesa, jeigu tikrai norite man gero, leiskite man pailsėti ir neberašykite. Palinkėkite gero savo širdyje, gal maldoje. Ypatingai prašau nustoti siųsti man visokius patarimus ir stebuklingų vaistų receptus. Gal kažkas kažkur nuo kažko ir išgijo, bet aš, kaip ir absoliuti žmonių (dauguma), pasirinkau tradicinę mediciną.

Pabaigoje dėkoju Valstybinis Tautos Frontas, kurio šmaikšti ir tikra ironija buvo dovana. Prajuokinote ir taip suteikėte dar truputį džiaugsmo.

Prajuokinkite sergančius, mylėkite juos savo šypsenomis ir džiugesiu. Gyvenimas geras ir tada, kai serga kūnas. Netikėkite kliedesiu, jog sveika siela tik sveikame kūne. Daug dažniau yra atvirkščiai.

Būkit, kaip sakydavo vienas mano draugas“, – socialiniame tinkle rašė Seimo narė.

Alfa.lt