A. Lukašenka sako, kad panaudotų Rusijos branduolinius ginklus agresijai atremti

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad nedvejodamas įsakytų panaudoti Rusijos taktinius branduolinius ginklus, kurie bus dislokuoti jo šalyje, jei ši susidurtų su agresija.

Anksčiau šiemet rusų prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie planuojamą trumpojo nuotolio branduolinių ginklų dislokavimą Rusijos kaimynės sąjungininkės Baltarusijos teritorijoje. Šis žingsnis laikomas perspėjimu Vakarams, kurie didina karinę paramą Ukrainai.

V. Putinas pabrėžė, kad Rusija išlaikys jų kontrolę, tačiau A. Lukašenkos pareiškimas tam prieštarautų.

„Neduok Dieve, kad man šiandien tektų priimti sprendimą panaudoti šiuos ginklus, bet jei susidurtume su agresija, nedvejočiau“, – sakė A. Lukašenka, garsėjantis skambiais pareiškimais, praneša valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.

Rusijos pareigūnai dar nekomentavo šių A. Lukašenkos pastabų.

A. Lukašenka pabrėžė, kad būtent jis paprašė V. Putino dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus Baltarusijoje. Jis teigė, kad šis žingsnis buvo būtinas siekiant atgrasyti nuo galimos agresijos.

„Manau, kad niekas nenorėtų kariauti su šalimi, kuri turi tokių ginklų, – sakė A. Lukašenka. – Tai yra atgrasymo ginklai.“

Penktadienį per susitikimą su A. Lukašenka V. Putinas sakė, kad objektų branduoliniams ginklams laikyti statybos darbai bus baigti iki liepos 7–8 dienos, o po to jie greitai bus perkelti į Baltarusijos teritoriją.

Taktiniai branduoliniai ginklai skirti sunaikinti priešo karius ir ginklus mūšio lauke. Jų veikimo nuotolis palyginti nedidelis, o galingumas daug mažesnis nei tarpžemyninėse balistinėse raketose įrengtų branduolinių galvučių, galinčių sunaikinti ištisus miestus.

A. Lukašenka sakė, kad Baltarusijai nereikia Rusijos strateginių branduolinių ginklų, kurie būtų dislokuoti jos teritorijoje.

„Ar aš ketinu kovoti su Amerika? Ne“, – sakė jis.

Tačiau autoritarinis Baltarusijos vadovas pridūrė, kad jo šalis taip pat rengia objektus tarpžemyninėms branduolinėms raketoms.

Kartu su Ukraina ir Kazachstanu, kai visos šios šalys priklausė Sovietų Sąjungai, Baltarusija turėjo didelę dalį sovietinio branduolinio arsenalo. Šie ginklai po 1991 metais įvykusio Sovietų Sąjungos žlugimo buvo išvežti į Rusiją pagal JAV remiamą susitarimą.

Rusija nenurodė, kiek branduolinių ginklų bus išsiųsta į Baltarusiją. JAV vyriausybė mano, kad Rusija turi apie 2 000 taktinių branduolinių ginklų, įskaitant bombas, kurias gali gabenti lėktuvai, trumpojo nuotolio raketų kovines galvutes ir artilerijos sviedinius.

2022 metų vasario 24 dieną Rusija pasinaudojo Baltarusijos teritorija, kad įžengtų į Ukrainą iš šiaurės, ir savo sąjungininkės teritorijoje laikė savo pajėgas ir ginklus.

29 metus valdžioje esantis A. Lukašenka kliaujasi Rusijos politine ir ekonomine parama. Po 2020 metais vykusių beprecedenčių protestų prieš ginčijamą jo perrinkimą A. Lukašenka dar įnirtingiau ėmė persekioti savo kritikus, daugelį jų įkalindamas ar priversdamas bėgti į užsienį. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.

Į užsienį priversta pasitraukti baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja praėjusią savaitę griežtai pasmerkė planus dislokuoti Baltarusijoje Rusijos branduolinius ginklus.

„Putinas ir jo marionetė Lukašenka planuoja dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijoje prieš pat NATO viršūnių susitikimą Vilniuje liepos mėnesį“, –  naujienų agentūrai AP sakė S. Cichanouskaja.

„Tai grubus šantažas, bandymas priversti Europą atsitraukti, tačiau mes negalime leisti diktatoriams išvengti bausmės už branduolinį šantažą“, – sakė ji.