A.Lukašenka, kaip ir planuota, laimėjo surežisuotus prezidento rinkimus

Per Baltarusijos prezidento rinkimus, kurie buvo pavadinti farsu ir išpuoliu prieš demokratiją, autokratas Aliaksandras Lukašenka užsitikrino septintąją kadenciją ir pratęsė savo 30 metų trunkantį valdymą.

Remdamasi balsavusiųjų apklausa valstybinė žiniasklaida pranešė, kad 70-metis A. Lukašenka, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, surinko 87,6 proc. balsų.

Teigiama, kad oficialus balsų skaičiavimas vis dar vyksta. Tačiau tradiciškai apklausos rezultatai beveik nesiskiria nuo vėliau rinkimų komisijos paskelbtų rezultatų.

Kadangi opozicijos politikai yra tremtyje arba įkalinti, o keturi alternatyvūs kandidatai laikomi valstybės patvirtintais suklastotų rinkimų statistais, buvo neabejojama, kad A. Lukašenka neišvengiamai užsitikrins dar vieną penkerių metų prezidento kadenciją.

Su Maskva glaudžiai susijusioje buvusioje sovietinėje respublikoje teisę balsuoti turėjo apie 6,9 mln. žmonių, tačiau manoma, kad sekmadienį jų balsavimo biuleteniai neturėjo didelės reikšmės. 

„Nieko bendra su tikrove“

„Reikia suprasti, kad Baltarusijoje skelbiami skaičiai neturi nieko bendra su tikrove, – naujienų agentūrai dpa sakė politologas Valerijus Karbalevičius, kuris baimindamasis dėl savo gyvybės pabėgo į tremtį užsienyje. – Valdžios aparatas iš anksto nusprendžia dėl skaičių.“

Pasak V. Karbalevičiaus, nuo 1994 m. prie valdžios vairo stovintis A. Lukašenka nebūtų turėjęs jokių šansų laimėti rinkimuose, jei juose būtų dalyvavę realūs alternatyvūs opozicijos kandidatai.

Rinkėjams atiduodant savo balsus, ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas X platformoje išplatintame pranešime pasmerkė „suklastotus rinkimus“. Ji pavadino juos „akivaizdžiu išpuoliu prieš demokratiją“.

Tačiau sostinėje Minske balsavęs A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijai nereikia pritarimo iš užsienio ir kad jam nesvarbu, ar Europos Sąjunga pripažįsta rinkimus, ar ne.

„Pripažinti šiuos rinkimus ar ne – čia jau kaip kam patinka. Man tai nerūpi“, – sakė A. Lukašenka žurnalistams Minske.

Po paskutinių 2020 m. rinkimų Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad A. Lukašenka gavo 80,1 proc. rinkėjų balsų, o rinkėjų aktyvumas siekė 84,4 proc. Tai sukėlė visoje šalyje vykusius prodemokratinius protestus, kuriuos A. Lukašenka, padedamas Rusijos, žiauriai numalšino.

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo tada iš Baltarusijos, turinčios apie devynis milijonus gyventojų, išvyko 300 000 žmonių. Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad Baltarusijoje, kuri paskutinė Europoje vis dar taiko mirties bausmę, yra daugiau kaip 1 200 politinių kalinių.

Jokios opozicijos, jokių nepriklausomų stebėtojų

Vieni politinės opozicijos tremtyje atstovai ragino baltarusius apskritai boikotuoti rinkimus, o kiti teigė, kad žmonės balsavimo biuletenyje turėtų pasirinkti variantą „prieš visus“. Valstybinio instituto atliktos apklausos parodė, kad šį variantą pasirinko 5,1 proc. rinkėjų.

Tremtyje gyvenančios opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos, kurią daugelis įvardija tikrąja 2020 m. rinkimų nugalėtoja, šalininkai ragina tarptautinę bendruomenę nepripažinti nei rinkimų, nei A. Lukašenkos kaip prezidento.

Pasak V. Karbalevičiaus, A. Lukašenka save pateikia kaip taikos ir stabilumo sergėtoją, ypač atsižvelgiant į Rusijos karą prieš kaimyninę Ukrainą. „Dabar jį remia daugelis tų, kurie 2020 m. buvo prieš jį, bet kurie jau tada buvo prorusiški“, – sakė jis.

V. Karbalevičius agentūrai dpa teigė, kad šalies slaptoji tarnyba KGB tvirtai tebekontroliuoja šalį, o rinkėjai baiminasi baudžiamųjų padarinių, net savo telefonuose skaitydami valdžią kritikuojančią informaciją.

Vakarai Baltarusijai taiko sankcijas dėl politinių represijų ir paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Šaliai glaudūs santykiai su Maskva ekonomiškai naudingi, įskaitant galimybę importuoti pigias rusiškas dujas bei naftą ir remti Rusijos karo ekonomiką, sakė V. Karbalevičius. Tačiau, pasak jo, šalis moka didelę kainą už savo priklausomybę nuo Rusijos – turi vis mažiau suverenumo.