A. Kubilius teigia, kad putinizmas yra tapęs nauju XXI amžiaus fašizmu: priėmė rezoliuciją dėl paramos Ukrainai

Trečiadienį Europos liaudies prtijos, skėtinės dešiniųjų Europos partijos organizacijos, kongresas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiamas visapusiškas palaikymas Ukrainai, o Rusija įvardinama kaip didžiausia grėsmė Europos saugumui. Kongreso dalyviai pareiškė poziciją, kad sankcijos Kremliui turi būti visapusiškos ir nukreiptos į bet kokios prekybos su Rusija nutraukimą, įskaitant ir energijos eksportą. Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama, kad ES turi suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą ir pradėti stojimo derybas nedelsiant.

Vieno iš rezoliucijos rengėjų, europarlamentaro Andriaus Kubiliaus teigimu, negalima leisti, kad už Putino organizuojamus karo nusikaltimus būtų mokama Europos pinigais. Taip pat, anot jo, putinizmas yra tapęs nauju XXI amžiaus fašizmu, su fašistiniam režimui būdinga ideologija, neigiančia kitos nacijos teisę egzistuoti.

„Neišprovokuotas V. Putino karas kelia grėsmę Europos saugumui, kaip ir pačiai tarptautinei tvarkai, o kartu ir taikai pasaulyje. Ukrainiečiai ne tik kovoja ir aukoja savo gyvybes, kad apgintų savo tėvynę ir Ukrainos nepriklausomybę, bet jie drąsiai kovoja už tą pačią demokratiją ir taiką, kuria mėgaujamės ES. Europos Sąjunga ir NATO turi suvokti savo klaidas ir keistis: naujasis Kremliaus fašizmas griauna ne tik Ukrainą, griauna ir Europos pamatus. Mūsų svarbiausias uždavinys – ne tik padėti Ukrainai, bet ir visai Europai padėti ištaisyti savo klaidas, kad būtų sustabdyta nauja fašizmo banga“, – teigia A. Kubilius.

Rezoliucijoje teigiama, kad besitęsiantis Rusijos karas su Ukraina pakeitė Europos saugumo realijas. V. Putino Rusija negerbia pagrindinių tarptautinių vertybių ir principų, tokių kaip taika, pagarba teritoriniam vientisumui, suverenitetas ir santūrumas, nesinaudojant karine agresija politiniams ginčams spręsti.

Taip pat akcentuojama, kad V. Putino režimo karo nusikaltimai negali likti nenubausti. Politikai pažymi, kad tvirtai remia 2022 m. kovo 2 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, smerkiančią Rusijos invaziją ir demonstruojančią tarptautinės bendruomenės vienybę.

Rezoliucijoje pažymima, kad V. Putino režimo valdoma Rusija tapo pagrindine grėsme Europos žemyno saugumui ir stabilumui. Negali būti jokio grįžimo prie status quo santykiuose su Rusija, jei nebus visiškai išvestos pajėgos iš Ukrainos ir iš esmės nepasikeis Rusijos požiūris į savo kaimynus. Taip pat rezoliucijoje pabrėžiama, kad Ukrainos pasiekta pergalė kare, atvertų galimybes demokratinėms permainoms ir pačioje Rusijoje.

„Ukrainos infrastruktūros ir ekonomikos atstatymas turi prasidėti dabar pat, kad būtų sumažinti ateities nuostoliai. Ukrainos valdžia viena negalės panešti tokios naštos ant savo pečių. ES ir NATO valstybių vaidmuo – be galo svarbus, transatlantinė bendruomenė turėtų judėti link bendros sistemos, kuria būtų padalintos atsakomybės ir kiekvienai valstybei priskirti atskiri regionai ar didieji miestai, kuriems reikėtų skirti pagalbą arba rekonstruoti“, – pabrėžiama priimtoje deklaracijoje.

Pasak EPP kongreso dalyvių, ES atstatymo planas Ukrainai turėtų būti orientuotas į ilgalaikes investicijas, skirtas Ukrainos ekonomikos augimui ir modernizacijai, taip sudarant sąlygas Ukrainai sparčiau judėti link narystės ES bei išpildyti finansinius reikalavimus, kurie reikalingi narystės ES įsipareigojimams įgyvendinti.

Rezoliucijoje taip atkreipiamas dėmesys, kad Putino karas ženkliai pažeidė pasaulio maisto saugumą.

„Tiek Rusija, tiek Ukraina yra vieni didžiausių maisto eksportuotojų. Gresiančios maisto krizės negalima nuvertinti. Trečiosios šalys, tokios kaip: Vidurio rytuose, Afrikoje yra ženkliai priklausomos nuo Ukrainos ir Rusijos maisto importo. Dar iki karo vykęs pasaulinis maisto kainų augimas, šiandien jau pasiekė neįperkamą, netvarų lygį daugumai silpnų šalių. ES privalo kartu dirbti su tarptautiniais partneriais tam, kad paskatintų maisto pasiūlą ir stiprinti humanitarinę pagalbą“, – rašoma rezoliucijoje.

ELTA