A. Kubilius: Rusijos grėsmės akivaizdoje ES reikia didelių pokyčių gynybos srityje

Naujasis gynybos eurokomisaras Andrius Kubilius interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Europos Sąjungai (ES) reikia „didžiojo sprogimo“ – išlaidų ir politikos pokyčių, siekiant sustiprinti gynybą Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje.

Buvęs Lietuvos ministras pirmininkas šį mėnesį pradėjo eiti naujas ES gynybos komisaro pareigas. Jo užduotis – skatinti Europos gynybos pramonę ir stiprinti žemyno gebėjimą apsiginkluoti.

Sėdėdamas savo naujajame biure, jis atkreipė dėmesį į Europos žvalgybos agentūrų vertinimus, kad „Rusija gali būti pasirengusi karinei agresijai prieš ES ar NATO valstybes nares iki 2030-ųjų“.

„Turime pereiti nuo to, ką kai kas vadina laipsnišku mūsų gynybos pajėgumų gerinimu, prie vadinamojo didžiojo sprogimo metodo“, – per interviu sakė A. Kubilius.

„Kyla klausimas: ar pakanka politinės valios apsiginti?“ – klausė jis. 

2022 metų vasarį prasidėjusi Rusijos plataus masto invazija į Ukraina buvo laikoma įspėjimu Europai ir jos nepakankamai finansuojamai gynybos pramonei, kuri daugelį metų po Šaltojo karo pabaigos buvo apleista.

Tačiau nepaisant to, kad nuo to laiko šalys didina karinius biudžetus ir ES deda daug pastangų plėsti gamybą, Europa vis dar pagamina mažiau ginkluotės nei Rusija. 

A. Kubilius teigė, kad Europai reikia greitos didžiulės lėšų injekcijos ir pertvarkyti šalių pinigų panaudojimo būdus fragmentuotame sektoriuje, kuriame tradiciškai dominuoja nacionaliniai interesai.

Jis pakartojo savo vadovės, Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen), pateiktą skaičių, kad per ateinantį dešimtmetį į gynybą reikės investuoti 500 mlrd. eurų.

Pasak jo, ES turėtų remtis NATO ilgalaikiais pajėgumų tikslais, kad galėtų nustatyti, kiek lėšų reikia ir kam jos turi būti išleistos.

„Turime sudaryti ilgalaikes sutartis su pramone, kurios turėtų būti pateiktos valstybių narių bendros paklausos forma“, – sakė A. Kubilius.

„Mums reikia lėšų iš valstybių narių, kad galėtume finansuoti visą procesą“, – pridūrė jis. 

Europai didesnę grėsmę kelia V. Putinas, o ne D. Trumpas

U. von der Leyen įpareigojo A. Kubilių kartu su naująja ES vyriausiąja diplomate Kaja Kallas (Kaja Kalas) per pirmąsias 100 kadencijos dienų pateikti pasiūlymų dėl Europos gynybos ateities. 

ES šalys, įskaitant Prancūziją ir Estiją, ragino bloką bendrai skolintis gynybos išlaidoms finansuoti, panašiai kaip Europa finansavo savo atsigavimą po COVID-19 pandemijos, tačiau kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Nyderlandai, kol kas nepritarė tokiems žingsniams.

A. Kubilius sumenkino bendros skolos perspektyvą, „nes tai visus labai nervina“. 

Vietoj to jis pasiūlė, kad šalys galėtų iš anksto padidinti savo išlaidas ir greičiau sukaupti šimtus milijardų eurų, kuriuos būtų galima išleisti ateinančiais metais.

Daugeliui Europos gyventojų būtinybė stiprinti savo gynybą tapo dar aktualesnė po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo JAV prezidentu

D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus kelia abejonių, ar JAV ir toliau teiks paramą Ukrainai ir ar Vašingtonas toliau laikysis savo įsipareigojimo padėti apsaugoti savo sąjungininkus Europoje.

Tačiau A. Kubilius tvirtino, kad tikroji priežastis, dėl kurios Europa turi imtis aktyvesnių veiksmų, yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino grėsmė, o ne būsimasis Baltųjų rūmų šeimininkas

„Matau, kad gynybai reikia skirti daugiau lėšų ne dėl D. Trumpo, o dėl V. Putino“, – sakė jis.

„Kartais pagalvoju, kad būtų gerai, jei tiek laiko, kiek dabar skiriame diskusijoms apie D. Trumpą, praleistume aptarinėdami savo gynybos planus“, – pridūrė jis. 

Briuselyje vis pasigirsta argumentų, kad Europa, nenorėdama prarasti D. Trumpo paramos, turėtų skirti daugiau lėšų amerikietiškiems ginklams. Kiti, ypač Prancūzija, mano, kad reikia skirti daugiau lėšų pačios Europos gynybos pramonės plėtrai.

„Esu kažkur, kaip sakoma, per vidurį“, – sakė A. Kubilius.

Jis teigė, kad Europos pramonė turi būti pajėgi palaikyti „ilgalaikį karą“, tačiau pridūrė, kad esminiai pajėgumai, pavyzdžiui, ilgo nuotolio raketos, ES negaminami ir turi būti perkami Jungtinėse Valstijose.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) praėjusią savaitę kritikavo Europos gynybos pramonę dėl per lėtų gamybos tempų ir nepakankamo pagaminamų ginklų kiekio.

A. Kubilius aiškino kad „turime pasikalbėti su žemyno pramonės atstovais ir išsiaiškinti, ar jie gali padidinti gamybą, kad patenkintų paklausą“.

„Mes sukuriame pridėtinę vertę, jei ateiname su didele paklausa, ilgalaikėmis sutartimis, skaidriais pinigais“, – pažymėjo jis.