A. Kubilius: Lietuva turi pasiruošti masinei dronų gamybai

Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sako nenustebęs dėl praėjusią savaitę į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusio savadarbio drono. Pasak jo, tokių skraidančių objektų ateityje į šalį gali patekti ir daugiau. Tiesa, kaip pažymi A. Kubilius, vis dar neaišku, ar Lietuva yra pasirengusi tokiems atvejams.

„Turbūt to reikėjo tikėtis, kad gali pradėti tokie dronai skraidyti. Kiek suprantu, pats to drono modelis yra toks imitacinis tam, kad tie, kas ginasi, ypač – ukrainiečiai, išnaudotų savo gynybinius, priešlėktuvinės gynybos resursus, numušinėdami tokius dronus apsimetėlius“, – pirmadienį LRT televizijai sakė Europos komisaras.

„Bet kuriuo atveju tai parodo, kad galimybė tokiems dronams įskristi į Lietuvos teritoriją egzistuoja. Klausimas, ar Lietuva yra pasiruošusi gintis nuo tokių dronų, ar turi pakankamai pajėgumų, lieka neatsakytas“, – akcentavo A. Kubilius.

Pasak jo, Rusijos pajėgumai dronų gamybos ir naudojimo srityje yra itin dideli, o Lietuvos pasirengimas tokio masto dronų atakai – kelia klausimų.

„Šių metų gynybai tam, kad apgintų savo 1,2 tūkst. km fronto liniją, ukrainiečiai planuoja pagaminti 4 mln. dronų. Tai reiškia, kad Rusija turės panašius pajėgumus. Tokiu atveju mes turime įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti Rusijos agresija prieš Baltijos valstybes arba prieš Lietuvą, kai Rusija sugebės per metus panaudoti apie 4 ar 5 mln. dronų. Ar mes tam pasirengę? Aš neturiu aiškaus atsakymo, bet aš kelčiau tokį klausimą, nes iš tikrųjų tokio pasirengimo požymių per daug nėra“, – aiškino jis. 

Siekiant užtikrinti saugumą, kaip pažymi eurokomisaras, Lietuva privalo sugebėti ne tik apsiginti, bet ir pati užtikrinti efektyvią dronų gamybą. 

„Šiandien reikia ne tiek prisipirkti dronų ar jų prisigaminti ir laikyti sandėlyje, bet išmokti paruošti žmonių komandas, kurie labai greitai galėtų tokių dronų, kurie tuo momentu būtų reikalingi, gaminti tokius skaičius, kurie būtų reikalingi tai dronų sienai“, – sakė politikas. 

„Aš manyčiau, kad Lietuva, Baltijos valstybės turėtų turėti bendrą koncepciją ne tik kaip statyti fizinę sieną, bet ir kaip kurti dronų sieną, taip pat pasiruošiant ir jų masinei gamybai“, – akcentavo A. Kubilius. 

Kritkuoja premjerą: tokia situacija nestiprina Lietuvos ir jos saugumo

Europos komisaras akcentuoja, jog siekiant užtikrinti valstybės saugumą, būtinos ne tik fizinės gynybinės sienos, bet ir skaidrumas politiniame lauke. Tuo metu situacija, kurioje dėl savo verslų atsidūrė premjeras Gintautas Paluckas, pasak A. Kubiliaus kelia nerimą. 

„Bandžiau perkratyti galvoje ir dar pasitikrinau šaltiniuose, ar šiuo metu tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių yra bent vienas premjeras, kuriam tuo pat metu būtų vykdomi net ne vienas, o du tyrimai, taip pat ir Europos prokuratūros. Iš tiesų tai nėra vien tik Lietuvos reikalas ir galų gale tai nėra vien tik asmeninis premjero Palucko reikalas“, – kalbėjo Europos Komisijos atstovas. 

„Visiškai akivaizdu, jog tokia situacija nestiprina Lietuvos ir jos saugumo. Todėl nuolat kartoju, kad mums reikia ne tik fizinio barjero, apsisaugant nuo potencialios Rusijos agresijos, mums reikia ne tik dronų sienos tam, kad apsisaugotume nuo potencialių Rusijos dronų atakų, bet mums reikia ir politinės sienos, apsisaugant nuo bet kokių hibridinių pavojų ar manipuliacijų Lietuvos reikalais, o tam Kremlius yra labai gabus“, – teigė A. Kubilius.

Pasak jo, natūralu, jog visuomenė į tai reaguoja neigiamai.

„Vienintelis vaistas nuo to yra visiškas skaidrumas. Kai premjeras negali atsakyti į klausimą, kas skyrė paskolas jo verslui, iš kokių pinigų tai buvo daroma, be abejo, tai širdyje palieka labai daug nerimo. Natūralu, kad žmonės, kuriems rūpi Lietuvos likimas, tokią situaciją vertina labai neigiamai“, – sakė eurokomisaras. 

ELTA primena, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) praėjusį ketvirtadienį pranešė, kad iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą ketvirtadienį įskrido į savadarbį lėktuvėlį panaši skraidyklė. Ji Lietuvos teritorijoje buvo užfiksuota 11.30 val., pasieniečių teigimu, bepilotis orlaivis skrido 100 metrų aukštyje, 50–60 km/h greičiu.

Kiek vėliau, ketvirtadienio vakarą, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė patvirtino, kad įskridęs objektas buvo bepilotis orlaivis „Gerbera“.

Tarnybos teigimu, objektas oro pavojaus nesukėlė. Nurodoma, kad, pirminiais duomenimis, objektas pagamintas iš faneros ir putplasčio.

Savo ruožtu Lietuvos kariuomenė (LK) teigia, kad informavus apie oro erdvės pažeidimą buvo nurodyta reaguoti ir NATO oro policijos misiją Lietuvoje atliekantiems naikintuvams. Visgi, objektui nukritus, užduotis buvo atšaukta.