A. Kubilius apie sinchronizaciją: išsilaisviname ne tik iš sovietinės, bet ir rusų elektros tinklų imperijos

Buvęs premjeras bei Lietuvos deleguotas už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pabrėžia – Lietuvos prisijungimas prie Europos elektros tinklų yra antrasis žingsnis šalies nepriklausomybės nuo Rusijos kelyje, Lietuvai galutinai išsilaisvinant ne tik iš sovietinės, tačiau ir rusų elektros tinklų imperijos.

Sekmadienį 14 val. 5 min. Baltijos šalys, iki šeštadienio ryto veikusios bendroje elektros sistemoje su Rusija ir Baltarusija BRELL, negrįžtamai prisijungė prie kontinentinės Europos elektros tinklų.

„1990 metų kovo 11-ąją mes ištrūkom ir politiškai, ir konstituciškai (…) iš sovietinės imperijos. Bet vamzdžių – dujų vamzdžių, naftos vamzdžių – imperija ir elektros laidų imperija liko ilgam laikui. Dabar praktiškai ištrūkstam ir iš tos vamzdžių ir laidų imperijos, tai čia tikrai istorinis įvykis“, – teigė buvęs konservatorių partijos pirmininkas.

A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės kadencijoje Seimas 2012 m. priėmė įstatymą, kuriuo įtvirtinta, jog Lietuvos sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais yra šalies siekiamas strateginis tikslas.

Tuo metu 2009 m. atkurta Energetikos ministerija, kuriai vadovauti ėmėsi Arvydas Sekmokas, toliau vystęs sinchronizacijai būtinus projektus. 

A. Kubiliaus teigimu, ministerija atkurta būtent siekiant skatinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

„Dar ateidamas į Vyriausybę ir vadovaudamas partijai… Tada buvome parengę tokį partinį dokumentą, kurį skambiai buvome pavadinę „Rusijos sulaikymo strategija“. Jame labai aiškiai įvardinome, kad mūsų priklausomybė nuo Rusijos energetinių tiekimų – tiek dujų, tiek elektros, tiek sinchronizacijos – yra mums kelianti didelį pavojų ir tame tarpe per visokias hibridines įtakas“, – kalbėjo A. Kubilius.

„Kelias nebuvo lengvas, nes reikėjo įtikinti ir Baltijos šalis, tuo metu ne visos buvo tam (sinchronizacijai – ELTA) pasirengusios, reikėjo susitarti su Europos Komisija – ji žiūrėjo irgi atsargiai, nes tuo metu galvojo, kad Rusija gali pykti. Šituo požiūriu tas kelias nebuvo paprastas ir lengvas. Gerai, kad jis buvo tęsiamas kitų Vyriausybių“, – pridūrė ilgametis politikas.

Kalbėdamas apie europiniuose formatuose ieškomus būdus reaguoti į įvairias Rusijos keliamas grėsmes, tarp jų – ir kabelių nutraukimus Baltijos jūroje, A. Kubilius tikino, jog Komisija nuolat ieško efektyvių teisinių instrumentų, kaip reaguoti ir užkardyti bet kokius galimus incidentus.

„Yra bendras darbas, kuriame ir man tenka dalyvaut – tie hibridiniai išpuoliai ir hibridiniai karai jie matomi kaip tokio bendro agresyvaus elgesio atskiri epizodai ir gynybos komisarui tenka tame taip pat dalyvauti“, – sakė eurokomisaras.

„Šita tema nuolat yra darbotvarkėse – tuose visuose posėdžiuose, formaliuose, neformaliuose pasitarimuose tai yra labai svarbi tema“, – akcentavo A. Kubilius.

Primenama, kad sekmadienį Baltijos šalys sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklais, prieš tai 65 metus veikusios bendroje elektros sistemoje su Rusija ir Baltarusija, vadinamajame BRELL žiede. 

Nuo rusiškos sistemos Baltijos šalys atsijungė dar šeštadienį, 9 val. 9 min., tuomet vykdė bendrą izoliuoto darbo bandymą.

Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leidžia daryti nepriklausomai ir savarankiškai.

BRELL sutartį Lietuva nutraukė vasario 7 d., penktadienio vakarą, 23 val. 59 min.

Prie kitų Europos valstybių Baltijos šalys prisijungė per „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Siekiant užtikrinti elektros tiekimą, Lietuvoje savaitgalį veikia po 2 Elektrėnų ir Mažeikių elektrinių blokus, aktyvuota ir Panevėžio elektrinė, energija importuojama  importuojama iš Skandinavijos – iš Švedijos ir Suomijos per „NordBalt" ir „Estlink“ jungtis.

Visas sinchronizacijos procesas Baltijos šalims kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).

Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veikia po tris kompensatorius.

Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.