A. Izgorodinas: JAV plieno ir aliuminio muitai paveiks ir Lietuvos verslą

JAV sprendimas įvesti 25 proc. importo muitus plienui bei 10 proc. aliuminiui savo didžiausiems prekybos partneriams ES, Kanadai ir Meksikai gali paveikti ir Lietuvos verslą, nors nei aliuminio, nei plieno Lietuva neeksportuoja, sako Pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.

Anot jo, Europos ekonomika pasižymėjo itin dinamišku augimu 2017 metais, kai euro zonos BVP augo sparčiausiai per pastarąjį dešimtmetį, tačiau išankstiniai rodikliai rodo, kad euro zonos ekonomikos būklė 2018 metais bus gerokai trapesnė.

„Minėti išankstiniai indikatoriai rodo, kad šių metų pirmąjį pusmetį euro zonos BVP augs lėčiausiai per pastaruosius 1,5 metų. JAV sprendimas įvesti 25 proc. muitus plienui ir 10 proc. aliuminiui iš ES tik dar labiau padidins neapibrėžtumą tarp euro zonos verslo, kas skatins dalį ES gamintojų atidėti arba atšaukti plėtros ir naujų darbo vietų kūrimo planus“, - komentare sako A. Izgorodinas.

Pasak eksperto, netiesioginį poveikį muitai plienui ir aliuminiui turės ir Lietuvos eksportui, nors šalies eksportuotojų priklausomybė nuo JAV nėra didelė.

„2017 metais JAV teko tik 3,4 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių, t.y. 3,7 karto mažiau nei Vokietijai, kuri yra didžiausia Lietuvos eksporto partnerė (12 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių). Tačiau kita vertus, 80 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių tenka ES rinkai, o Lietuvos eksporto į ES rinką struktūroje nemažą dalį sudaro tarpinio vartojimo prekės arba kitaip tariant - vadinamieji kontraktinės gamybos užsakymai“, - sako A. Izgorodinas.

Jo teigimu, 2017 metais 75 proc. Lietuvos pramonės gamybos, apyvartos ir pridėtinės vertės generavo žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai, kuriuose yra įdarbinti net 85 proc. visų Lietuvos pramonės dirbančiųjų.

„Tokiu atveju JAV sprendimas didinti muitus plienui ir aliuminiui gali pakenkti Lietuvos kontraktinės gamybos verslui - per užsakymų iš didžiųjų ES valstybių sumažėjimą. Pavyzdžiui, Vokietijos metalo gaminių gamintojui netekus užsakymo JAV, gamybos partneris Lietuvoje taip pat rizikuoja netekti užsakymo iš atitinkamo užsakovo Vokietijoje. Tai yra rizika Lietuvos pramonei, kuri vis labiau integruojasi į stambesnių ES valstybių gamybos grandines“, - sako ekspertas.

Anot jo, tikėtina, kad išaugę metalo importo muitai JAV paskatins dalį ES gamintojų mažinti pelno maržas ir galutines kainas į JAV eksportuojamai metalo gaminių produkcijai, siekiant neprarasti pozicijų JAV rinkoje.

„Tokiu atveju, tikėtina, kad Lietuvos gamintojai bus priversti ieškoti būdu mažinti kontraktinės gamybos paslaugų įkainius - tai atitinkamai gali kirsti per Lietuvos pramonės pelningumą, kurį ir taip vis labiau spaudžia augantys darbo kaštai“, - sako A. Izgorodinas.

Minėti veiksniai, pasak eksperto, gali sumažinti Lietuvos verslo norą investuoti į plėtrą, o išaugęs neapibrėžtumas dėl situacijos eksporto rinkose bei tikėtinas didesnis spaudimas gali paskatinti dalį Lietuvos gamintojų persvarstyti arba atidėti investicijų bei plėtros planus.

ELTA primena, kad JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas ketvirtadienį paskelbė, kad Vašingtonas nuo birželio 1 dienos pritaikys importo tarifus iš ES, Kanados ir Meksikos importuojamam plienui ir aliuminiui.

Kovo mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apmuitinantis importuojamą aliuminį 10 proc., o plieną - 25 proc. tarifu. Iki šiol ES buvo gavusi dvi laikinas išimtis nuo tarifų, tačiau šios išimtys baigia galioti birželio 1 dieną.

Per šį laikotarpį ES intensyviai prašė Jungtinių Valstijų atleisti Europą nuo tarifų, tačiau pastangos buvo bevaisės.

W. Rossas oficialiame pranešime teigė, kad derybose su ES nepavyko pasiekti abi šalis tenkinančio susitarimo, kuris leistų Europai suteikti nuolatinį atleidimą nuo tarifų.

„Mes derėjomės su Europos Komisija (EK), ir nors buvo pasiektas progresas, derybos nepasiekė tokios ribos, kad būtų galima toliau tęsti laikiną išimtį arba nuo tarifų ES atleisti visam laikui“, - sakė W. Rossas.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)