A. Dulkys sako nežinąs, kas jam į patarėjus pasiūlė T. Gailių

Ministras taip pat pripažino porą kartų bendravęs su knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ autoriais bei informavęs žurnalistus apie tam tikras jo darbo Valstybės kontrolėje ir SAM aplinkybes.

Visgi, į dalį Eltos pateiktų klausimų A. Dulkys neatsakė ir argumentavo tokią poziciją „įstatymo ribojimais“.

 

– Kokiais klausimais T. Galius pataria dirbdamas SAM?

 

– Tomas Gailius yra ministro politinio pasitikėjimo patarėjas, kuruojantis korupcijos prevenciją Sveikatos apsaugos ministerijoje. Jam skirtos tokios užduotys: SAM veiklos procesų analizė ir teisinės bazės tobulinimas; įvairių antikorupcijos programų įgyvendinimas ir naujų rengimas; skundų ir prašymų, susijusių su korupcija, piktnaudžiavimu tarnyba, mobingu ir t.t. nagrinėjimas ir vertinimas; bendradarbiavimas su kitomis institucijomis anksčiau minėtomis temomis.

 

– Kas ir kada pasiūlė T. Gailių į šias pareigas?

 

– 2021 m. pirmoje pusėje greta pandemijos valdymo atsirado poreikis sustiprinti ir antikorupcines kompetencijas Sveikatos apsaugos ministerijoje – suvokiminė korupcija sveikatos apsaugos sistemoje yra didžiausia iš visų viešojo sektoriaus sričių. Apie tai užsiminiau ne vienam žmogui, keletą kartų išgirdus T. Gailiaus pavardę pasikviečiau jį pasikalbėti. Tiksliai negaliu pasakyti kas konkrečiai paminėjo T. Gailiaus pavardę, nes žinią apie kandidato paiešką buvau paskleidęs plačiai. Pokalbio metu įvertinęs jo profesinę patirtį ir asmens savybes bei jam sutikus, pakviečiau prisijungti prie komandos. Jis buvo įdarbintas ministro patarėju nuo 2021 m. birželio 1 d. T. Gailiui pradėjus eiti pareigas, buvo kreiptasi į Valstybės saugumą departamentą dėl leidimo dirbti su slapta informacija. Leidimas buvo suteiktas 2021 06 28.

 

– Ar priimdamas T. Gailių į darbą ministras žinojote, kad jis figūruoja jau tada viešojoje erdvėje aptartoje istorijoje dėl atliktų VSD patikrinimų?

 

– Į šitą klausimą negaliu atsakyti dėl įstatymo ribojimų.

 

– Kada sužinojote, jog jūsų patarėjas yra pranešėjas? Kaip į tai reagavote?

 

– Į šitą klausimą negaliu atsakyti dėl įstatymo ribojimų.

 

– Ar žurnalistai, parašę knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“, į jus kreipėsi informacijos rašant šį darbą? Jei taip, ar sutikote su jais pasikalbėti?

 

– Taip, kreipėsi. Kiek žinau, knygoje buvo skirtas dėmesys ir man, tai žurnalistai tikslinosi aplinkybes apie mano darbą Valstybės kontrolėje ir skyrimą sveikatos apsaugos ministru. Iš viso buvo du pokalbiai: vieną kartą su Birute Davidonyte, kitą kartą su Birute Davidonyte ir Dovydu Pancerovu. Susitikimai įvyko ministerijoje, praėjusių metų rugsėjo ir lapkričio mėnesiais, abu pokalbiai buvo iki valandos trukmės. Susitikimuose dalyvavau tik aš ir žurnalistai.

 

– Ar, viešojoje erdvėje kilus diskusijoms, nesvarstote nutraukti bendradarbiavimą su šiuo politinio pasitikėjimo pareigūnu?

 

– Į šitą klausimą negaliu atsakyti dėl įstatymo ribojimų.

 

– Ar perskaitėte knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“. Kaip ją vertinate?

 

– Ne, nesu skaitęs, todėl negaliu jos vertinti.

 

ELTA primena, kad Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.

 

Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.

 

Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“.

 

Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.

 

Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija. Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino pranešėjo tapatybė – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius. Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys.

 

Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.