A. Bilotaitė: tikslas – kad fizinė tvora atsirastų kuo greičiau

Vyriausybės tikslas yra, kad fizinė siena su Baltarusija būtų pastatyta kuo greičiau, o terminai priklausys nuo medžiagų tiekimo ir kitų aplinkybių, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Mūsų prioritetas yra padaryti taip, kad fizinis barjeras ar siena atsirastų kuo greičiau, ir pakeitimai, kurie siūlomi projekte, labai padėtų, palengvintų, bet labai sunku pasakyti konkrečiai apie datą, kadangi klausimai yra ir su medžiagų tiekimu“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė A. Bilotaitė.

Penktadienį uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetų posėdyje buvo pristatyti projektai dėl tvoros statybos pasienyje su Baltarusija.

Šiems projektams anksčiau penktadienį pritarė Vyriausybė, juos numatyta patikti per neeilinę Seimo sesiją kitą savaitę. Vyriausybė prašo projektus svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Fizinio barjero Lietuvos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimo įstatymo projekte įrašyta, kad fizinis barjeras turėtų būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais.

„Mano tikslas yra, kad ta fizinė tvora atsirastų kaip galima greičiau, mes neturime laiko diskusijoms, procedūroms, formalumams, mes turime turėti maksimaliai greitai fizinį barjerą“, – sakė ministrė.

Anot jos, statybos terminai priklausys „nuo medžiagų tiekimo ir kitų dalykų“.

„Ne formalizuoti, o imti ir statyti. Yra medžiagų, yra tiekėjai, yra žmonės, kurie gali statyti, ir statom, tiesiog toks principas“, – sakė A. Bilotaitė.

Seimui teikiamu nauju įstatymu būtų nustatyta, kad „skubus fizinio barjero prie Lietuvos valstybės sienos ir kartu Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimas turi strateginę reikšmę“.

Įstatyme būtų įrašyta, kad tvora statoma siekiant „likviduoti susidariusią ekstremaliąją situaciją dėl trečiųjų valstybių organizuojamo masinio asmenų iš trečiųjų šalių antplūdžio“. Projekte numatyta, kad fizinis barjeras turi būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais.

Įgaliojimai priimti sprendimus dėl tvoros statybų, tokius kaip nustatomas projekto užsakovas ir vykdytojas, jų funkcijos, konkrečių darbų atlikimo vieta, darbų atlikimo terminai, finansavimo tvarka ir t. t. būtų suteikiami Vyriausybei.

Projekto vykdytoju Vyriausybės sprendimu būtų skiriamas juridinis asmuo, kuriame valstybei tiesiogiai ar per valdomas įmones priklauso ne mažiau nei 2/3 balsų suteikiančių vykdytojo akcijų ar dalių, taip pat kuris turi būtiną patirtį, pajėgumus ir galimybes įgyvendinti projektą.

Numatyta, kad projekto įgyvendinimas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali būti nustatyta tvarka naudojamos Europos Sąjungos paramos ir kitų šaltinių lėšos.

Premjerė I. Šimonytė anksčiau šią savaitę yra patvirtinusi, kad tvorą statyti pavesta būtų vienai valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių.

„Kuri konkrečiai bendrovė bus pasirinkta, tą dar pasakysime vėliau, bet tai bus energetikos sektoriaus įmonė, kuri praktiškiausiai galėtų būti, dar turime aptarti, bet su grupe yra šitas sprendimas sutartas, kad ieškosime praktiškiausio sprendimo „Epso-G“ grupėje“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovė.

Grupė vienija elektros ir gamtinių dujų perdavimo bendroves „Litgrid“ ir „Amber Grid“ bei pramonės statinių, elektros pastočių, linijų bei specialiųjų elektros įrenginių statybos įmonę „Tetas“. 

Siekiant stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti aštrios vielos „Concertina“ užtvarą ir pastatyti vielinę tvorą.

Pagal Valstybės sienos apsaugos siūlymą, 508 kilometrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.

VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų.

Lietuva su Baltarusija turi 670 km sienos.

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.

BNS